Pietryčių indėnų gentys

Ikikolumbinės Amerikos regionas Pietryčiai (Southeast)
Šalis	JAV (Florida, Džordžija, Šiaurės Karolina, Alabama, Luiziana, Misisipė, Tenesis, Pietų Karolina)
Tautos	apalačiai, čerokiai, seminolai, krikų konfederacija, kado konfederacija ir kt.
Kultūros	Misisipės kultūra

Pietryčių gentys arba Pietryčių kultūros pagal etnografinę klasifikaciją yra tautos gyvenusios JAV Pietryčiuose ir palei dabartinę šiaurės rytų Meksikos sieną, kurios turėjo bendrų kultūrinių bruožų. Kartais ši grupė jungiama į stambesnį Rytų Amerikos miškų (angl. Eastern Woodland) regioną.

Kultūra ir istorija

Daugelis pietryčių genčių (išskyrus kai kurias pakrantės tautas) vertėsi daugiausia žemdirbyste, maistui augino kukurūzus, aguročius ir pupas. Joms buvo būdingi ir panašūs tikėjimai, kurganų statymas. Daugelis Pietų kultui būdingų tikėjimų buvo paplitę ir Vudlendo gentyse, greičiausiai per X a. dominavusią Misisipės kultūrą.

Regione vyravo muskogių kalbomis kalbančios tautos, tarp kurių žinomiausios buvo muskogiai, apalačiai, seminolai, čiktavai, čikasavai, alabamai, čatotai ir kt. Šiauriniame areale buvo ir irokėzų kalbomis kalbėjusių genčių (čerokiai, tuskarorai). Sijų kalbomis kalbėję gentys (jučiai, kvapavai, kataubai) gyveno išsimėtę po visą regioną. Floridos pusiasalyje gyveno timukua. Nemažai rytinės pakrantės genčių (kusabai, gualiai) išnyko taip greitai, kad neliko lingvistinių duomenų nustatyti jų vartotoms kalboms.

XIX a. pradžioje, Indėnų perkėlimo laikotarpiu, daugelis Pietryčių genčių JAV federalinės vyriausybės buvo prievarta perkeltos į Indėnų teritoriją, tačiau nemažai jų išliko ir gyvena tradicinėse savo žemėse.