Pietų atapaskų kalbos

Pietų atapaskų kalbos arba apačių kalbos – atapaskų kalbų šeimos pošeimis, kurio kalbomis kalbama daugiausia pietvakarių JAV (Arizonoje, N. Meksikoje, Jutoje, Kolorade), taip pat Oklahomoje, Teksase, Meksikos Sonoros valstijoje. Šios kalbos vartojamos apačių ir navahų genčių.

Apačių kalbų paplitimas XVIII a.

Skirstymas redaguoti

Septynios pietų atapaskų kalbos pagal Hario Hoijerio (Harry Hoijer) klasifikaciją skirstomos į dvi gupes: (I) Lygumų ir (II) Pietvakarių. Lygumų apačiai, vieninteliai priklauso pirmai grupei. Antra grupė dalinama į du pogrupius: (A) Vakarų ir (B) Rytų. Vakarų grupei priklauso vakarų apačiai, navachai, meskalerai ir čirikavai. Rytų grupei priklauso jikarilai ir lipanai.

I. Lygumų

1. Lygumų apačių (arba Kiova apačių) [apk]

II. Pietvakarių

A. Vakarų
i. Čirikavų-Meskalerų
2. Čirikavų [apm]
a. Grynoji čirikavų
b. Karštųjų Versmių
3. Meskalerų [apm]
4. Navahų [nav]
5. Vakarų apačių (arba Kojotero apačių) [apw]
a. Tonto apačių
b. Baltųjų kalnų apačių
c. San Karloso apačių
B. Rytų
6. Jikarilų [apj]
7. Lipanų [apl]

Hoijerio klasifikacija remiasi skirtumu tarp pirmųjų priebalsių daiktavardžių ir veiksmažodžių šaknyse tarimu. Ankstenėje, 1938 metų, Hoijerio klasifikacijoje buvo tik dvi šakos. Lygumų apačių kalba buvo priskiriama prie Rytų pogrupio (kartu su jikarilų ir lipanų kalba).

Meskalerų ir čirikavų kalbos laikomos skirtingomis nepaisant to, kad kalbantieji vieni kitus tarpusavyje laisvai supranta (kai kurie etnologai jas laiko viena kalba). Vakarų apačių (ypač tonto dialektas) ir navahų kalbos yra atrimesnės tarpusavyje nei čirikavų – meskalerų kalbos. Lipanų ir lygumų apačių kalbos yra ant išnykimo ribos (lipanų kalba jau gali būti ir išnykusi). Čirikavų kalba taip pat nyksta. Meskalerų, jikarilų ir vakarų apačių kalbos taip pat yra pavojuje, tačiau vaikai vis dar mokosi šių kalbų, nors kalbančiųjų skaičius vis mažėja. Navahų kalba viena geriausiai išlikusių Š. Amerikos kalbų, tačiau ja kalbančiųjų navahų pradinių klasių mokinių skaičius nukrito nuo 90 iki 30 procentų.[1]

Išnašos redaguoti

  1. N. Y. Times, April 9, 1998, p. A20

Nuorodos redaguoti