Petras Raslanas
rus. Пётр Раслан
Gimė 1914 m. kovo 25 d.
Ryga, Rusijos imperija
Mirė Šablonas:Nugaišo
Balašicha, Rusija
Veikla TSRS valstybės saugumo Lietuvoje veikėjas.

Petras Raslanas (rus. Пётр Раслан; 1914 m. kovo 25 d. Rygoje, Rusijos imperija – 2002 m. Balašichoje, Rusijoje) – TSRS valstybės saugumo Lietuvoje veikėjas, vienas iš Rainių žudynių iniciatorių ir organizatorių.

Biografija redaguoti

Gimė 1914 m. kovo 25 d. Rygoje. 1931 m. įstojo į komjaunimą. 1938 m. įstojo į Lietuvos komunistų partiją, tačiau tais pačiais metais nuteistas 5 metų kalėjimo už antivalstybinę veiklą. Sovietams okupavus Lietuvą buvo paleistas, nuo 1940 m. birželio 20 d. tapo čekistu. Nuo 1941 m. sausio 21 d. iki karo su Trečiuoju Reichu pradžios ėjo Telšių NKVD skyriaus viršininko pareigas. P. Raslanas yra vienas iš Rainių žudynių iniciatorių bei žudynių organizatorių. Nuo 1942 m. balandžio iki 1943 m. vasario mokėsi NKVD aukštojoje mokykloje.

Į Lietuvą grįžo 1944 m. rugpjūčio 27 d. ir buvo paskirtas Kauno NKVD viršininko pavaduotoju. Pokariu dalyvavo tiesioginėse karinėse akcijose prieš partizanus, tardydavo ir sadistiškai kankindavo suimtuosius. 19461950 m. dirbo centriniame MGB aparate, o nuo 1951 m. birželo iki 1951 m. spalio partiniu sekretoriumi. Nuo 1952 m. spalio iki 1953 m. gegužės Klaipėdos srities MGB valdybos viršininko pavaduotojas. Nuo 1953 m. gegužės iki 1954 m. balandžio MVD 4-osios valdybos viršininkas. 1959 m. balandžio 20 d. suteiktas pulkininko laipsnis. Iki 1960 m. kovo P. Raslanas buvo KGB įgaliotinis Panevėžyje ir Kaune. 19611969 m. operatyvinės technikos skyriaus viršininkas. Vėliau dirbo LTSR religinių reikalų ministerijoje.

1988 m. jam pirmą kartą buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo Rainių žudynėse, tačiau dėl pažinčių aukštuose postuose taip ir nebuvo pradėtas teismo procesas. Tik paviešinus Rainių tragediją, jau Sąjūdžiui įsisiūbavus, 1988 m. spalį P. Raslanas buvo triskart apklaustas. 1991 m. vasarą, visiškai neslėpdamas, išsiregistravo iš savo buto Vilniuje, sutvarkė savo turtinius reikalus, nurodydamas, kad išvyksta gyventi į Rusiją, sėdo į traukinį ir išvažiavo į Maskvą. Prieš tai jis išsiskyrė su savo antrąja žmona Silvija. Tuo metu Rainių žudynių tyrimas nuo 1990 m. balandžio buvo jau sustabdytas, „nenustačius traukiamojo baudžiamojon atsakomybėn asmens“.[1]

Išvykęs į Rusiją apsigyveno Pamaskvėje, Balašichoje, kur iki mirties slapstėsi nuo teisingumo.[2] 1996 m. liepos 22 d. buvo išsiųstas prašymas Rusijai dėl nusikaltėlio ekstradicijos. Per savo gyvenimą gavo 35 apdovanojimus, tarp jų ir 4 ordinus.

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Gitelman, Zvi Y. (1997). Bitter legacy: confronting the Holocaust in the USSR. Indiana University Press. p. 206. ISBN 978-0-253-33359-9.
  • Jews and Jewish topics in the Soviet Union and Eastern Europe (Hebrew University of Jerusalem, Centre for Research of East European Jewry) 8–11: 65. ISSN 0334-6641.
  • Quigley, John B. (2006). The Genocide Convention: an international law analysis. Ashgate Publishing. p. 43. ISBN 978-0-7546-4730-0.

Šaltiniai redaguoti