Petras Cidzikas
Petras Cidzikas (kairėje), 1988 m.
Gimė 1944 m. balandžio 25 d.
Šeštokai, Krosnos valsčius
Mirė 2019 m. sausio 21 d. (74 metai)
Vilnius
Vaikai Rūta
Veikla visuomenės veikėjas, rezistentas, disidentas
Alma mater Vilniaus universitetas

Petras Cidzikas (1944 m. balandžio 25 d. Šeštokuose, Krosnos valsčius, Marijampolės apskritis2019 m. sausio 21 d. Vilnius) – Lietuvos visuomenės veikėjas, rezistentas, disidentas.

Biografija redaguoti

Sovietų Sąjungoje redaguoti

19611963 m. mokėsi ir baigė Kauno 2-ąją statybos mokyklą. 1968 m. Kaune baigė vidurinę mokyklą, 1971 m. įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

KGB persekiojimas redaguoti

1973 m. vasario 16 d. KGB buvo suimtas ir nuteistas 4 metams į specialųjį psichiatrinį kalėjimą Įsrutyje. Vėliau dar kelis kartus suimtas, dukart teistas ir trumpai kalintas Lietuvoje.

Politinė veikla redaguoti

1979 m. 45 pabaltijiečių memorandumo signataras. Inicijavo ir su kitais 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, surengė pirmąjį per sovietinės okupacijos metus mitingą, kuriame viešai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas, per 1989 m. vasario 16 d. mitingą prie Arkikatedros pirmąkart paskelbė apie Mažosios Lietuvos sovietinį genocidą. 19881990 m. surengė pasninko akcijų dėl politinių kalinių paleidimo, dėl Lietuvos dvasinio atgimimo ir Mažosios Lietuvos išlaisvinimo, pastaroji truko 50 dienų. 1990 m. rugpjūčio mėn. inicijavo Mišias prie Karaliaučiaus katedros Jono Bretkūno „Biblijos“ vertimo 400 m. paminėti, tai padėjo Kaliningrado srityje įregistruoti pirmąją lietuvių katalikų bendruomenę.

Kryžiaus žygis į Maskvą 1990 m. redaguoti

1990 m. rugsėjo-spalio mėn. organizavo kryžiaus žygį į Maskvą – 2,5 m dydžio kryžių Lietuvos trispalvių apsuptyje, su palyda iškilmingai nešė per Rusijos miestus ir miestelius, per Maskvą iki šalia KGB būstinės Lubiankoje stovėjusios bažnytėlės. Tais veiksmais labiau sužadino laisvės sąjūdį Rusijoje.

Surengė 2 dienų žygį Vilniuje aplink KGB pastatą.

Laisvoje Lietuvoje redaguoti

1993 m. rugpjūčio mėn. surengė pasninko akciją dėl Rusijos kariuomenės išvedimo (vad. Sandoros aktas).

1989 m. vienas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos steigėjų, 19992002 m. vicepirmininkas. 1991 m. įsteigė Mažosios Lietuvos dvasinio atgimimo fondą. Jo iniciatyva nuo 1992 m. kasmet minimos 1944 m. spalio 16 d. sovietinio genocido Mažojoje Lietuvoje pradžios ir 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžės akto metinės. 1997 m. su katalikų bažnyčios kunigais Keturnaujienoje, netoli Sintautų surengė lietuvių etnografijos žemių sujungimo simbolinį aktą.[1][2]

Nuo 2007 m. I laipsnio valstybės pensininkas.[3]

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti