Persija (regionas)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šis straipsnis – apie istorinį regioną Irano pietvakariuose. Apie senovinę civilizaciją, apėmusią visą Iraną, žiūrėkite straipsnyje Senovės Persija
| Senovės Irano regionas Persija (Pārsa) | |
|---|---|
| Šalis | Pietvakarių Iranas |
| Tautos | persai |
| Valstybės | Achemenidai (700-323 m. pr. m. e.) Sasanidai (226-651 m.) |
| Miestai | Pasargadai, Persepolis |
| Ankstesnis pav. | Aukštumų Elamas |
| Vėlesnis pav. | Farsas |
 | |
| Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija | |
Persija (senovės persų: Pārsa) – senovinis regionas dabartiniame pietvakarių Irane (iš dalies atitinka Farso provinciją). Iš šiaurės jį supo Medija, iš rytų – Gedrosija ir dykumos, iš vakarų – Elamas.
Islamiškais laikais regionas pavadintas Farsu. Šio metu jame yra Farso provincija.
Geografija redaguoti
Persijos regionas yra iš vakarų ir šiaurės apsuptas kalnų, tuo tarpu viduriniai regionai garsėja lietingomis švelniomis žiemomis ir sausomis karštomis vasaromis. Šios vietos tinkamos auginti javus, citrusinius, datules.
Ankstyvoji persų valstybė redaguoti
Senovėje Persijos regionas buvo kontroliuojamas Elamo. Čia stovėjo svarbus miestas Anšanas.
Persų tauta minima kartu su medais 844 m. pr. m. e. Asirų šaltiniuose ji įvardijama parsuaš. Tuo metu jie klajojo šiaurės Irane aplink Urmijos ežerą. Apie 700 m. pr. m. e. legendinis valdovas Achemenes suvienijo persų gentis. Regioną kontroliuojant medams ir skitams, persai, vadovaujami valdovo Teispes (Cišpiš) migravo į pietus ir apsistojo Persijos regione. Čia jie perėmė daug tradicijų ir kultūros iš Elamo.
VII a. pr. m. e. augant Medijos imperijai, Persija tapo viena iš imperijos provincijų. Tačiau vietinė dinastija nebuvo nutraukta.
Achemenidų imperija redaguoti
550 m. pr. m. e. Persijos valdovas Kyras suvienijo suskaldytą Persiją ir pradėjo sukilimą prieš medus. Sumušęs Medijos valdovo Astijago pajėgas, jis perėmė Imperijos valdžią, tapo šachu ir pradėjo Achemenidų imperijos laikotarpį. Imperijos sostinėmis tapo Pasargadai ir Persepolis Persijos regione.
Achemenidams pavyko dar labiau praplėsti Imperijos teritorijas, užvaldžius visą Mažąją Aziją, įsiveržus į Graikiją.
Tuo metu Persijos regioną pasiekė zoroastrizmas, kuris tapo visos imperijos religija.
Graikų ir partų valdymas redaguoti
334 m. pr. m. e. Aleksandras Makedonietis įžengė į Achemenidų imperiją ir nugalėjo Persijos valdovą. Jam atiteko visa imperija, taip pat ir Persijos regionas. Po Aleksandro mirties Persiją paveldėjo Seleukidai. Tuo metu imperijos centrai kėlėsi į kitus regionus, ypač į Viduržemio jūros pajūrį. Todėl Persijos regionas prarado savo reikšmę.
170 m. pr. m. e. kiti užkariautojai partai paveldėjo imperiją. Jie valdė iš Ktesifono Mesopotamijoje.
Sasanidų imperija redaguoti
226 m. Persijos regionas atgimė iš naujo, nes šiose teritorijose sukilo Achemenidų palikuonis, persas Ardašyras. Jis įkūrė Sasanidų dinastiją, kuri dar vadinama Antrąja Persijos imperija.
Islamo įsigalėjimas redaguoti
Žlugus Sasanidų imperijai, Persija buvo prijungta prie Kalifato ir islamizuota. Ji tapo Farso provincija.