Peplas (gr. ὁ πέπλος) – viršutinis senovės Graikijos moterų drabužis, dėvėtas per ankstyvąjį archajinį, klasikinį ir helenistinį laikotarpius, vėliau jį pakeitė chitonas. Klasikiniu laikotarpiu tai buvo kaimo moterų ir vergių apdaras, laisvosios miestietės jo nedevėjo.[1] Peplą sudarė ilga vilnonės ar lininės, vėliau medvilninės arba šilkinės medžiagos atraiža, nesusiūta, tik susegta per pečius. Per ankstyvuosius laikmečius buvo susegama diržu per liemenį po sulenkimu. Helenistiniu laikotarpiu sulenkimas būdavo užsegamas po krūtine.[2]

Atėnė su peplu.

Spartietės vilkėjo peplus dar daug vėliau negu kitų Graikijos kultūrų moterys. Kadangi viena peplo pusė būdavo atvira, kiti graikai jas vadino „blauzdas rodančiomis“ (gr. φαινομηρίδες, phainomērídes).

Peplas turėjo savo vaidmenį graikų Panatėnajų šventėje. Devynis mėnesius prieš šventę vykdavo rankdarbių festivalis, kur jaunos moterys ausdavo specialų peplą. Per procesiją drabužis būdavo uždedamas ant Atėnės statulos.


Šaltiniai redaguoti

  1. Martino Menghi, Senovės Graikijos enciklopedija, Alma littera, Vilnius, 2007 m., 206 p.
  2. http://www.britannica.com/EBchecked/topic/450808/peplos