Patriarchas Kirilas

Kirilas
16-asis Maskvos ir visos Rusios patriarchas
Patriarchas Kirilas
Gimimo vardas Vladimiras Michailovičius Gundiajevas
Gimė 1946 m. lapkričio 20 d. (77 metai)
Leningrade, SSRS
Pilietybė Rusija
Kirilo herbas
Kirilo herbas
16-asis Maskvos ir visos Rusios patriarchas
Pirmtakas Aleksijus II
Vikiteka Patriarchas Kirilas

Patriarchas Kirilas (Vladimiras Michailovičius Gundiajevas, rus. Владимир Михайлович Гундяев g. 1946 m. lapkričio 20 d., Leningrade, SSRS) – Rusijos stačiatikių bažnyčios vyskupas, Maskvos ir visos Rusios patriarchas.[1]

Mirus Aleksijui II, buvo laikinasis Rusijos Bažnyčios vadovas ir patriarcho sosto „sergėtojas“.

Nuo 1989 m. Kirilas vadovavo Bažnyčios Išorinių ryšių skyriui. Keliaudavo po pasaulį, megzdamas ryšius su kitomis Bažnyčiomis, religinėmis bendruomenėmis. Dėl to kritikuotas dėl pernelyg glaudžių ryšių su katalikais. Šeštadienio rytais Kirilas apie 10 metų vedė Rusijos valstybinės televizijos laidą „Ganytojo žodis“, kurioje kalbėavo apie Bažnyčios reikalus ir atsakydavo į žiūrovų klausimus apie dvasinį gyvenimą. Viešajame gyvenime rodydavosi su Rusijos politiniais lyderiais kaip Vladimiras Putinas, pasisakydavo už svarbų Bažnyčios vaidmenį valstybės gyvenime[2].

Biografija redaguoti

Gimė Leningrade (dab. Sankt Peterburgas) stačiatikių dvasininko ir vokiečių kalbos mokytojos šeimoje. Senelis Vasilijus Gundiajevas buvo dvasininkas. Už savo religinę veiklą praleido beveik 30 metų Stalino lageriuose. Buvo vienas iš pirmųjų Solovkų kalinių.

Studijavo Leningrado dvasinės akademijoje ir Leningrado dvasinės seminarijoje. 1969 m. tapo vienuoliu. 1974 – 1984 m. būdamas buvo Leningrado dvasinės akademijos ir Leningrado dvasinės seminarijos rektorius. 1991 m. tapo metropolitu. Aktyviai dalyvavo Rusijos stačiatikių bažnyčios atgimimo veikloje.

Rinkimai redaguoti

Rinkimai vyko 2008 m. nuo sausio 27 d. iki sausio 29 d. Bažnyčios Sinode dalyvavo bei patriarchą rinko aukščiausi hierarchai, pasauliečių, parapijų ir vienuolynų dvasininkijos atstovai[3]. Metropolitas Kirilas gavo 508 balsus, Kalugos ir Borovsko metropolitas Klimentas – 169 balsus. Trečiasis kandidatas – Minsko ir Slucko metropolitas Filaretas savo kandidatūrą Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho rinkimuose atsiėmė sausio 27 d., paragindamas balsuoti už Metropolitą Kirilą.

Požiūris į ekumenizmą redaguoti

Metropolitas Kirilas (maldų už krikščionių vienybę savaitės kontekste) apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ekumeninius santykius su kitomis Bažnyčiomis, bendruomenėmis, teigė, jog artimiausi ryšiai stačiatikius sieja su Romos katalikais, su kuriais tikėjimo mokymo klausimais požiūriai beveik sutampa, ir dėl to Rusijos Bažnyčia yra pasiryžusi palaikyti glaudų teologinį dialogą su Romos Bažnyčia. Be to, su katalikais – labiau negu su protestantiškomis bendruomenėmis – taip pat sieja ir kiti panašumai[4].

2016 m. įvyko Popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas, pirmasis katalikų ir Rusijos ortodoksų bažnyčių istorijoje.

Politinė veikla redaguoti

Patriarchas aktyviai palaiko Rusijos valstybę jos invazijoje į Ukrainą, teigdamas jog šioji turi būti išlaisvinta ir vadindamas karą „religinio apsivalymo operacija“. Už tai buvo įtrauktas į Rusijos atstovų, kuriems Europos Sąjunga planavo taikyti sankcijas (įvažiavimo draudimą, nuosavybės įšaldymą), sąrašus.[5] Vengrijos ministrui pirmininkui Viktor Orbán užprotestavus, Europos Sąjunga patriarcho nesankcionavo, tačiau Jungtinė Karalystė vėliau visgi įvedė jam sankcijas savo teritorijai.[6]

Asmeninis gyvenimas redaguoti

2004 m. Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Šešėlinės ekonomikos tyrimų centro mokslo darbuotojo Nikolajaus Mitrochino vertinimais (monografijoje apie šešėlinę Rusijos Ortodoksų Bažnyčios ekonominę veiklą) metropolito Kirilo asmeninis turtas vertintinas 1,5 mlrd. JAV dolerių (apie 1,3 milijardo eurų). 2008 m. Metropolitas Kirilas pateko į 87 Rusijos milijardierių sąrašą. Savaitraščio „The New Times“ duomenimis, metropolito Kirilo asmeninis turtas vertinamas 4 milijardais JAV dolerių (apie 3,5 milijardo eurų), 2002 m. įsigyti 6 kambarių apartamentai prie Maskvos upės[7].

Šaltiniai redaguoti