Pasaulio gamtos chartija

Pasaulio gamtos chartija – 1982 metų spalį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas dokumentas, nurodantis aplinkos apsaugos principus, kuriais reikia remtis vykdant bet kokią aplinkai poveikį darančią veiklą. Dokumentas susideda iš trijų skyrių ir yra valstybes teisiškai neįpareigojančio pobūdžio.[1]

Chartijos turinys išsiskiria savo ekologine pakraipa, jame gamtos apsauga įvardinama kaip tikslas pats savaime, o ne kaip priemonė siekti žmonijos gerovės. Pirmame skyriuje kviečiama saugoti gamtą, visas gyvybės rūšis, skirti ypatingą dėmesį unikalioms ekosistemoms, nykstančioms rūšims. Antrajame skyriuje kalbama apie būtinybę atsižvelgti į gamtos išsaugojimą valstybėms vystantis ekonomiškai, įvardinamos darniojo vystymosi taisyklės. Paskutinis trečiasis skyrius mini aplinkos tyrimų svarbą, poveikio aplinkai vertinimų būtinybę, leidimą visuomenei išsakyti savo nuomonę dėl aplinkos išsaugojimo. Jame taip pat raginama valstybes aktyviau bendradarbiauti, kurti ir taikyti tarptautines aplinkosaugos normas.[2]

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 45
  2. Philippe Sands. Principles of international environmental law. Cambridge University Press, 2003, p. 45-46