Pinus sylvestris
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
Paprastoji eglė (Picea abies)
Europoje ir Lietuvoje nesaugoma. Šios rūšies

populiacija yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Pušis
( Pinus)
Rūšis: Paprastoji pušis
( Pinus sylvestris)
Binomas
Pinus sylvestris
Linnaeus, 1753
Paprastosios pušies paplitimas
Paprastosios pušies paplitimas

Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties spygliuotis visžalis medis.

Morfologija
Kankorėžiai
Pumpurai
Kamieno žievė
Lietuvoje pušynai sudaro apie 35,8 proc. visų medynų (pav. Brandenburge augantis pušynas (Vokietija))

Paplitimas redaguoti

Paprastoji pušis po paprastojo kadagio yra labiausiai paplitęs spygliuotis pasaulyje. Ji savaime išplitusi beveik visoje Europoje, Mažosios Azijos šiaurinėje dalyje, Kaukaze, Sibire, Mongolijoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose beveik iki Ochotsko jūros.

Paplitimas Lietuvoje redaguoti

Tai vienintelė pušų genties rūšis ir labiausiai savaime paplitusi medžių rūšis Lietuvoje. Mūsų šalyje pušynai užima daugiau kaip 38,1 % Lietuvos miškų ploto. Didžiausi jų plotai yra rytų, pietryčių ir pietų Lietuvoje, taip pat vakarų Lietuvoje apie pajūrį. Po ledynmečio augusių medžių rūšys žinomos tik apytikriai pagal durpynuose nusėdusių žiedadulkių analizę, tad iš to sprendžiant, ir prieš 5 tūkstančius metų Lietuvos miškuose labiausiai buvo paplitę pušys, kurios anuo metu sudarydavo 20–30 proc. visų medynų ploto.

Augimo biotopas redaguoti

Auga miškuose, pelkėse. Mėgsta šviesias vietas, pakenčia įvairias klimatines sąlygas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau labiausiai mėgsta jaurinius smėlio dirvožemius ir kalvotą reljefą. Bet retai pasitaiko žemumose, kuriose vyrauja derlingi dirvožemiai.

Matmenys redaguoti

Medis auga greitai ir užauga apie 25–40 m, kartais iki 45–50 m aukščio ir iki 0,5–1,2 m, kartais iki 1,7 m skersmens kamienu. Aukščiausios paprastosios pušys dažniausiai užauga pietinėje Baltijos jūros pusėje.

Aukščiausios Lietuvos paprastosios pušys redaguoti

1. Kiauneliškio dviviršūnė pušis yra aukščiausia pušis Lietuvoje ir trečias pagal aukštį Lietuvos medis – 44 metrų aukščio[1], 66 cm skersmens arba 2,08 m apimties, 10 ktm tūrio šiek tiek pasvirusi ir maždaug 30 metrų aukštyje išsišakojusi į dvi viršūnes pušis, auganti Kiauneliškio gamtiniame rezervate. Manoma, kad medžiui apie 200 metų. 2006 metų kovo mėn. 22 d. iš Kauno atvykęs miško genetinių išteklių specialistas į pušį įkopė ir išmatavo, bet tik 2014 metais buvo pripažinta aukščiausia Lietuvos pušimi.

2. Punios šilo pušis yra antra pagal aukštį Lietuvos pušis. Ji auga Alytaus rajono savivaldybėje, Nemuno kilpų regioniniame parke, Punios šile. Jos aukštis 42,5 metrai, kamieno skersmuo 65 cm. Manoma kad jai apie 175 metai. Oficialiai aukščiausia buvo laikoma iki 2014 metų, nors nuo 2006 metų jau buvo žinoma kita aukštesnė – Kiauneliškio dviviršūnė pušis.

Storiausia Lietuvos paprastoji pušis - Rumšiškių miško pušis, 160 cm kamieno skersmens ir 400 cm apimties.

Amžius redaguoti

Paprastoji pušis gyvena 300–400, dažnai sulaukia iki 500–600 metų. Suomijoje auga paprastoji pušis, kuriai kaip teigiama yra 780 metų[2]. Kitai senai paprastajai pušiai mažiausiai 711 metų, kuri išgyveno per 1413, 1507, 1596 ir 1771 metų gaisrus – ji auga Švedijos Muddus nacionaliniame parke.

Seniausia derėjusi vaisius pušis buvo sulaukusi 654 metų amžiaus, bet buvo nupjauta dar 1913 m. Dalarno lėno Svärdsjö apylinkėse, Švedijoje. Beje, kaip teigiama, apie tai nėra dokumentiškai patvirtinančių šaltinių.

Medžio ilgas vegetavimas priklauso nuo dirvožemio, aplinkos gamtinių ir kitų sąlygų. Lietuvoje paprastosios pušys legaliai ir nelegaliai pjaunamos sulaukusios apie 50–70 metų amžiaus, tad senų ir stambių pušų ūkiniuose miškuose aptinkama retai.

Požymiai redaguoti

Jaunos pušies laja kūgiška, vėliau ritiniška, senos gali būti skėtiška arba netaisyklinga. Kamienas dažniausiai tiesus, tačiau pavieniui augančių pušų dažnai kreivas bei sakingas. Subrendusių medžių kamieno apatinėje dalyje žievė stora, išilgai giliai suaižėjusi, pilkai ruda, liemens viršutinės dalies ir šakų plona, raudonai gelsva, sluoksniuota. Ūgliai žalsvi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai kūgiški ir ritiniški, 6–12, kartais 20 mm ilgio, nusmailėję ir padengti rausvai rudais žvynais, paprastai sakingi. Spygliai išsidėstę po 2, 4–8 cm ilgio, 1,5 mm pločio, aštriai smailėjantys, kiek įviji, melsvai ar pilkai žali, smulkiais dantytais kraštais. Ant šakelių spygliai išsilaiko 2–3 metus. Žydi gegužębirželį. Vyriški kankorėžiai susibūrę grupėmis prie jaunų ilgaūglių pagrindo. Moteriški kankorėžiai pilkai rudi, kūgiški, 2,5–7 cm ilgio, 2,8–3,5 cm pločio, išsidėstę pavieniui arba po 2–3 grupėje. Kankorėžiuose sėklos sunoksta po 17–18 mėnesių, tai yra subręsta kitų metų rugsėjo–spalio, o išbyra kovo–gegužės mėnesiais. Auga įvairiuose, bet labiausiai paplitusi jauriniuose smėlio dirvožemiuose (iš derlingesnių ją išstumia kitos rūšys).

Paprastosios pušies varietai redaguoti

Remiantis skirtingais, oficialiais autoriais tyrinėjusiais šią pušies rūšį, išskiriami 3–6 skirtingi jos regioniniai varietai:

  • Pinus sylvestris var. sylvestris; Šis varietas paplitęs plačiai Europoje, įskaitant Lietuvą. Šiame variete kartais išskiriamas atskiras varietas – Pinus sylvestris var. lapponica Hartm., augantis Skandinavijoje, Suomijoje, Karelijoje bei Rusijos europinės dalies šiaurėje;
  • Pinus sylvestris var. nevadensis Christ;
  • Pinus sylvestris var. cretacea Kalen.;[3]
  • Pinus sylvestris var. hamata Steven;
  • Pinus sylvestris var. mongholica Litv.;

Paprastosios pušies sinonimai[4] redaguoti

  1. Pinus sylvestris var. altaica Loudon
  2. Pinus sylvestris subsp. amurensis L.V.Orlova
  3. Pinus sylvestris var. aquitana Schott
  4. Pinus sylvestris var. argentea Steven
  5. Pinus sylvestris f. argentea (Steven) Beissn.
  6. Pinus sylvestris var. armena (K.Koch) Fitschen
  7. Pinus sylvestris subsp. armena (K.Koch) Fomin
  8. Pinus sylvestris var. aurea A.H.Kent
  9. Pinus sylvestris f. aurea (A.H.Kent) Beissn.
  10. Pinus sylvestris var. baenitzii Tschern.
  11. Pinus sylvestris var. batava Schott
  12. Pinus sylvestris var. borussica Schott
  13. Pinus sylvestris var. brevifolia Link
  14. Pinus sylvestris var. caraminica J.Forbes
  15. Pinus sylvestris subsp. densiflora (Siebold & Zucc.) Vorosch.
  16. Pinus sylvestris var. divaricata Aiton
  17. Pinus sylvestris var. echinata Link
  18. Pinus sylvestris var. engadinensis Heer
  19. Pinus sylvestris subsp. engadinensis (Heer) Asch. & Graebn.
  20. Pinus sylvestris var. erythranthera Sanio
  21. Pinus sylvestris var. fastigiata Carrière
  22. Pinus sylvestris f. fastigiata (Carrière) Beissn.
  23. Pinus sylvestris var. fastigiata (Carrière) Q.F. An & X.X. Zhang
  24. Pinus sylvestris var. fruticosa (Borbás) Rouy
  25. Pinus sylvestris f. fruticosa Borbás
  26. Pinus sylvestris var. gibba Heer
  27. Pinus sylvestris var. haguenensis C.Lawson ex Loudon
  28. Pinus sylvestris subsp. hamata (Steven) Fomin
  29. Pinus sylvestris var. hercynica Münch
  30. Pinus sylvestris subsp. hercynica (Münch) Rothm.
  31. Pinus sylvestris var. horizontalis D.Don
  32. Pinus sylvestris var. humilis (Link) Link
  33. Pinus sylvestris var. hybrida Heer
  34. Pinus sylvestris subsp. kochiana (Klotzsch ex K.Koch) Eliçin
  35. Pinus sylvestris var. kochiana (Klotzsch ex K.Koch) Fomin
  36. Pinus sylvestris subsp. krylovii (Serg. & Kondr.) Busik
  37. Pinus sylvestris subsp. kulundensis Sukaczev
  38. Pinus sylvestris var. lapponica Hartm.
  39. Pinus sylvestris subsp. lapponica Holmb.
  40. Pinus sylvestris var. leucosperma Litv.
  41. Pinus sylvestris var. macrocarpa R.I.Schröd.
  42. Pinus sylvestris var. manguiensis S.Y.Li & K.T.Adair
  43. Pinus sylvestris var. maritima Aiton
  44. Pinus sylvestris var. melanosperma Litv.


  1. Pinus sylvestris subsp. mongholica (Litv.) Silba
  2. Pinus sylvestris var. montana (Mill.) Aiton
  3. Pinus sylvestris var. monticola Schröt.
  4. Pinus sylvestris var. mugho Chaix ex Vill.
  5. Pinus sylvestris var. nana Pall.
  6. Pinus sylvestris f. nana (Pall.) O.L.Lipa
  7. Pinus sylvestris subsp. nevadensis (Christ) Heywood
  8. Pinus sylvestris var. norvegica Castigl.
  9. Pinus sylvestris var. palustris Hagenb.
  10. Pinus sylvestris var. pannonica Schott
  11. Pinus sylvestris subsp. pannonica (Schott) Sóo
  12. Pinus sylvestris var. parvifolia Heer
  13. Pinus sylvestris f. parvifolia (Heer) Schröd.
  14. Pinus sylvestris var. patula Rouy
  15. Pinus sylvestris var. pendula C.Lawson
  16. Pinus sylvestris f. pendula (C.Lawson) Beissn.
  17. Pinus sylvestris var. phaeosperma Litv.
  18. Pinus sylvestris var. plana Heer
  19. Pinus sylvestris var. pseudouncinata Bertsch
  20. Pinus sylvestris var. pumilio (Haenke) Gaudin
  21. Pinus sylvestris var. rigensis Loudon
  22. Pinus sylvestris var. rotundata (Link) Link
  23. Pinus sylvestris var. rubra (Mill.) Reichard
  24. Pinus sylvestris var. rubriflora Buchenau
  25. Pinus sylvestris var. sarmatica Zapal.
  26. Pinus sylvestris var. scariosa Lodd. ex Loudon
  27. Pinus sylvestris var. scotica Beissn.
  28. Pinus sylvestris subsp. scotica (Beissn.) E.F.Warb.
  29. Pinus sylvestris var. septentrionalis Schott
  30. Pinus sylvestris subsp. sibirica (Ledeb.) Businský
  31. Pinus sylvestris var. sibirica Ledeb.
  32. Pinus sylvestris var. sietzii Schwer.
  33. Pinus sylvestris var. sphagnicola Rupr.
  34. Pinus sylvestris var. subalpina Fomin
  35. Pinus sylvestris var. superrhenana Schott
  36. Pinus sylvestris var. sylvestriformis (Taken.) W.C.Cheng & C.D.Chu
  37. Pinus sylvestris var. tartarica (Mill.) Aiton
  38. Pinus sylvestris var. turfosa Willk. ex Woerl.
  39. Pinus sylvestris var. uliginosa (G.E.Neumann ex Wimm.) Link
  40. Pinus sylvestris var. uncinata (Ramond ex DC.) Loudon
  41. Pinus sylvestris subsp. ursina L.V.Orlova
  42. Pinus sylvestris var. vindelica Ant. Schott
  43. Pinus sylvestris var. virgata Casp.
  44. Pinus sylvestris f. watereri (Beissn.) Rehder

Vaistinės žaliavos rinkimas redaguoti

Vasariokovo mėnesiais geriausias laikas rinkti pušų pumpurus.

Pumpurai renkami nuo jaunų medžių šoninių šakų, neliečiant viršūninių stiebo ir šakų pumpurų. Pumpurų grupelės (po 5–109 pumpurus) atskiriamos su neilgesnėmis kaip 3 mm šakelių liekanomis. Surinkti pumpurai džiovinami paskleidus plonu sluoksniu palėpėje ar kitoje perpučiamoje patalpoje. Apšildomose džiovyklose nedžiovinami. Iš 2 kg šviežių pumpurų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Gerai išdžiovintų pumpurų paviršius rudas, lūžyje – žalsvas, kvapas primenantis sakus, skonis – karstelėjęs.

Panaudojimas redaguoti

Papildomai skaitykite – Pušies mediena

Sodinamos parkuose, pakelėse, prie sodybų, pajūriuose, poilsiavietėse. Taip pat tai labai svarbus ir plačiai naudojamas miškų ūkyje medienos šaltinis. Auginant pramoniniu būdu kertamos 50–120 metų amžiaus (šaltuose rajonuose senesnės). Naudojama statybos pramonėje, iš paprastųjų pušų gaminamas popierius, baldai, išgaunami sakai, iš kurių distiliuojamas terpentinas, kuris plačiai naudojamas kaip tirpiklis, lakų gamyboje bei medicinoje. Seniau buvo naudojamos deguto gamybai, dabar ši pramonės šaka beveik išnykusi. Pušų spygliais žiemą minta kurtiniai, ūgliais – briedžiai, sėklomis – geniai, voverės.

Ekologija redaguoti

Paprastosios pušys į orą išskiria baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, tad oras pušynuose daug švaresnis nei kituose miškuose.

Mitologija redaguoti

Paprastoji pušis dažnai minima lietuvių ir kitų aisčių genčių mitologijoje.

Nuotraukų galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. lrt.lt / Urėdas: atradau aukštesnę už aukščiausią Lietuvos pušį, 2014 gruodžio 07
  2. conifers.org / Pinus sylvestris | Oldest
  3. biodat.ru / Красная Книга России (Red Book of Russia) Сосна меловая / Pinus sylvestris L. var. cretacea Kalenicz. ex Kom.
  4. theplantlist.org / Pinus sylvestris L.[neveikianti nuoroda]

Nuorodos redaguoti