Paprastasis skersasnukis
| Chondrostoma nasus Apsauga: 3(R) – Reta rūšis |
|---|
.jpg) Paprastasis skersnukis (Chondrostoma nasus) |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Chondrostoma nasus Linnaeus, 1758 |
Paprastasis skersasnukis (Chondrostoma nasus) – karpžuvių (Cypriniformes) būrio, karpinių (Cyprinidae) šeimos gėlavandenė žuvis.
Kiti lietuviški paprastojo skersasnukio pavadinimai redaguoti
Paprastojo skersasnukio kiti lietuviški pavadinimai: kaušukas, kaltukas, skersnukis, skersasnukis, juodpilvė. Pavadinimai „kaušukas“ arba „kaltukas“ gerokai tiksliau nusako šią žuvį, kadangi jos snukutis ir kūnas visai ne skersas, tik burna skersai prarėžta apačioje, lupos kietos, o apatinė iš tvirtos kremzlės – per ilgą evoliuciją prisitaikiusi gramdyti dugno akmenis, pešioti dumblius, vandens žoleles. Aštri apatinės žioties kremzlės briauna tarsi kaltukas nugramdo dumblius nuo akmeningo upės dugno.
Paplitimas pasaulyje redaguoti
Paprastieji skersasnukiai savaime paplitę Vidurio ir Rytų Europos gėluose vandenyse, tai Juodosios jūros šiaurės ir šiaurės rytų intakuose ir jų baseine (Dunojus, Dniestras, Pietinis Bugas, Dniepras), Baltijos jūros pietiniai intakai (Nemunas, Vysla, Odra), Šiaurės jūros pietiniai intakai (į vakarus iki Maso upės).
Kaip invaziniai arba introdukuoti gyvena Ronos, Luaros, Ėros (Hérault), Senos, Sočos upėse ir jų baseinuose.
Paplitimas Lietuvoje redaguoti
Paprastieji skersasnukiai Lietuvoje labai retos žuvys, 2000 m. įrašytos į Lietuvos raudonosios knygos 3 (R) kategoriją[2], tačiau keli individai pastaraisiais metais buvo sugauti Šventojoje, Dubysoje, Kražantėje ir Neryje, nors dar apie 1985-uosius metus buvo gausūs Neryje, Nemune, Šventojoje.
Lietuvos žuvininkystės tarnyba vykdo skersasnukių populiacijos atkūrimo programą Lietuvos upėse. 2019 m. į Lietuvos upes buvo išleista 15 tūkstančių skersnukių, o 2020 m. 23 tūkstančiai šių žuvų. 2022 m. Šventosios upėje Jonavos rajone išleista 31 tūkstančių skersasnukių, kurie buvo atgabenti iš Lenkijos.[3]
Gyvenamas biotopas redaguoti
Paprastieji skersasnukiai gėlavandenės žuvys. Jie gyvena didesnėse ir vidutinio dydžio upėse, o neršti migruoja į mažesnes upes ir upių aukštupius. Suaugę gyvena vidutiniškai sraunių upių negiliose, su žvyringu, smėlėtu, uolėtu dugnu vietose, dažnai ten, kur dėl didesnių akmenų, uolienų ar tiltų polių upėje susiformuoja besisukantys vandens verpetai[4] ir netrūksta dumblių, nes būtent jie yra svarbiausias šių žuvų maistas. Palei dugną plaukioja būriais, laikydamiesi pagrindinės srovės, ypač kur greita srovė staiga lėtėja ir darosi giliau. Pavasarį paprastieji skersasnukiai aptinkami 1,2 – 2 m gylyje. Vasarą jie dažniausiai laikosi kiek giliau, paprastai žemiau sraunių rėvų arba protakose tarp seklumų. Vėlyvą rudenį jie laikosi dumblėto smėlio ar žvyruoto dugn, mėgsta nestiprią srovę. Šalčiams paspaudus, pasirenka žiemoti akivarus. Paprastieji skersasnukiai vengia žemupių su lėta srove, taip pat ir aukštupių[5]. Jie vengia labai smarkios srovės.
Matmenys redaguoti
Paprastųjų skersasnukių kūno ilgis iki 56 cm, bet dažniausiai pasitaiko apie 25-30 cm ilgio. Svoris iki 1-2 kg, bet dažniausiai pasitaiko 300-400 g svorio. Labai retais atvejais didžiausias svoris iki 3 kg. Labai stambus buvo sugautas 2013 m. liepos 29 d. Lenkijoje: 2,38 kg ir 53,5 cm ilgio[6].
Išvaizda redaguoti
Paprastasis skersasnukis panašokas į paprastąją kuoją, paprastąjį žiobrį ar paprastąjį strepetį. Paprastųjų skersnukių akys vidutinio dydžio, nugara pilka, šonai sidabriški. Apatinės žiotys su sukremzlėjusiu aštriu apatiniu žandu (ši rūšis tarytum peiliu nugnyba nuo povandeninių akmenų dumblius). Pilvo ertmės plėvė juoda. Žvynai vidutinio dydžio. Neršto metu kūno spalvos išryškėja.
Nerštas redaguoti
Paprastieji skersasnukiai neršti pradeda nuo 4-5 metų amžiaus. Migruoja į nerštavietes dešimtis kilometrų. Kovo - gegužės (Lietuvoje neršti pradeda maždaug balandžio vid., neršia dar ir gegužėje.) mėnesiais kada vandens temperatūra sušyla nuo +10°C iki +12°C išneršia nuo 1,7-8 tūkstančių iki 50-100 tūkstančių ikrelių[7]. Ikrelius išneršia negiliose vietose, ant akmenų, prie kurių jie prilimpa. Mailius iš pradžių minta smulkiais vandeniniais gyvūnais, o netrukus pradeda misti augaliniu maistu. Paprastieji skersasnukiai subręsta ketvirtaisiais gyvenimo metais (rečiau — trečiaisiais), būdami 20 — 25 cm ilgio ir 100 — 200 g svorio.
Mityba redaguoti
Paprastieji skersasnukiai maitinasi ryte ir dieną. Tai vienintelės beveik tik augalėdės vietinės Lietuvos žuvys, mintančios dumbliais, kuriuos nugrando nuo kieto grunto upėse - žvyro, akmenų. Nors ir rečiau, bet mielai pasigauna viską, ką upės dugne randa — ypač pavasarį ir rudenį, kai šviežių, pačių skaniausių dumblių būna nedaug, tai ir vikšrelius, kirmėles, smulkiuosius vėžiagyvius. Beje, vasaros pradžioje, kai virš vandens pradeda lakstyti daug įvairių vabzdžių, paprastieji skersnukiai kartais nuo dugno kyla paviršiun ir, kaip ir kitos žuvys, mėgina „pasmaguriauti“, tik paprastiesiems skersasnukiams tai pavyksta sudėtingiau — tenka apvirsti pilvu aukštyn kad pagriebti vandens paviršiuje plūduriuojantį lašalą, kadangi jų žiotys prisitaikiusios maitintis tik upės dugne[8].
Elgsena redaguoti
Paprastieji skersasnukiai migrantai ir gyvena būreliais ar didesniais būriais. Visi kiekvieno būrelio nariai vienodo amžiaus – jaunesnių negali pakęsti, tuoj juos nuvaro šalin. Plaukioja liesdama pilvu dugną.
Amžius redaguoti
Paprastieji skersasnukiai paprastai gyvena iki 10 metų. Žinomas didžiausias paprastųjų skersasnukių amžius iki 18 metų[9]
Kiti duomenys redaguoti
Paprastieji skersasnukiai yra labai stiprios žuvys, bet kartu drąsi, patiki ar neatsargi žuvis.
Ekologinė nauda ir populiacijos gausinimas redaguoti
|
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Europos mokslininkai įrodė, kad paprastieji skersasnukiai grandydami dumblius nuo upių grunto, itin pagerina neršto sąlygas kitoms upių žuvims, ypač ūsoriams, salačiams, kiršliams, mažesnėms lašišinėms žuvims), todėl upėse, kuriose yra skersnukių, padaugėja ūsorių, salačių, pagerėja žiobrių neršto efektyvumas. Ūsorių, salačių ir kiršlių Lietuvos upėse XXI a. antrame dešimtmetyje vis dar palyginti negausu, o šios rūšys tikrai yra vertinamos žvejų mėgėjų, jau nekalbant apie jų naudą upių ekosistemoms. Gausios skersnukių populiacijos žymiai sumažina dumblių (ypač siūlinių dumblių, kurių labai pagausėja upėse vasaros metu) ir netgi pagerina vandens kokybę. Dėl savo mitybos skersnukiai nekonkuruoja su kitomis upinėmis žuvimis, todėl Lietuvoje atkūrus šią rūšį didesnėse upėse žymiai padaugėtų kitų rūšių žuvų. Tai tik dalis šiuo metu įrodytos skersasnukių netiesioginės naudos. Moksliniai tyrimai apie aprašomą rūšį tęsiami daugelyje Europos šalių, tad visai tikėtina, kad papildomai sužinosime žymiai daugiau apie skersnukių teikiamą naudą upių ekosistemoms. Faktas, kad skersnukis yra Lietuvos griežtai saugomų rūšių sąraše turėtų būti pakankamas argumentas pradėti jo žuvivaisą Lietuvoje, juo labiau, kad tuo užsiima dauguma vidurio Europos šalių. Lenkijoje kiekvienais metais į upes išleidžia apie milijoną skersnukio mailiaus. Austrijoje ir Šveicarijoje skersnukio atkūrimui netgi vykdomi brangūs reguliuotų upių natūralizacijos projektai. Kadangi žuvivaisa yra nebrangus ir efektyvus retų žuvų rūšių atstatymo būdas ir kartu su žuvitakių statyba įvardinama kaip pagrindinė sąlyga skersasnukių populiacijos atkūrimui Europos upėse. Kaimynai lenkai tai sėkmingai įrodė ir dabar skersnukis jau plaukioja daugelyje Lenkijos upių. Lietuvai net nereikėtų kurti brangiai kainuojančios skersasnukių žuvivaisos technologijos – visą tai jau padarė Vidurio Europos mokslininkai ir jie, vardan rūšies išsaugojimo, mielai dalinasi savo žiniomis už dyką[10].
Nykymo priežastys redaguoti
Nyksta dėl upių užtvankų statybų, kadangi per pavasarinį nerštą jos negali patekti į nerštavietes. Populiacija mažėja ir dėl nerštavietėms tinkamų vietų naikinimo ir vandens užteršimo.
Taip pat skaityti redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „IUCN Red List - Chondrostoma nasus“. IUCN Red list.
- ↑ raudonojiknyga.lt / Žuvys, Skersnukis | Chondrostoma nasus
- ↑ Šventosios upėje Jonavos rajone išleista 31 tūkst. nykstančių žuvų – skersnukių
- ↑ fishbase.org / Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758)
- ↑ zvejys.ucoz.com / Skersnukis
- ↑ ww.media.pl / REKORD POLSKI - świnka 2,38 kg! Archyvuota kopija 2017-02-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ ecosystema.ru / Подуст обыкновенный — Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758)
- ↑ gowild.lt / Skersnukis Archyvuota kopija 2017-02-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ latvijasdaba.lv / APAKŠMUTE Chondrostoma nasus (L.)
- ↑ delfi.lt / Ar leisime „nenaudingoms“ rūšims išnykti? | Dr. Saulius Stakėnas, dr. Vytautas Kesminas, dr. Tomas Virbickas, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas, 2017 m. vasario 14 d.
Nuorodos redaguoti
- itis.gov / Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758) | Anglų k.
- zipcodezoo.com / Chondrostoma nasus | Anglų k.
- hlasek.com / Common Nase Chondrostoma nasus | Anglų k.
- megaribolov.ru / Подуст (лат. Chondrostoma nasus) | Rusų k.
- fish.kiev.ua / Рыбы вод Украины / Подуст (Chondrostoma nasus (Linnaeus, 1758)) | Rusų k.
- wedkarstwomojapasja.pl / Świnka pospolita Archyvuota kopija 2017-02-19 iš Wayback Machine projekto. | Lenkų k.
- youtube.com / Fisch des Jahres 2015 Die Nase Chondrostoma nasus | Vokiečių k.
- youtube.com / Fische-Nase | Vokiečių k.
- youtube.com / autochthonic fish breeding of nose carps at river Inn / Mangfall fishfarm Egidius Schulz | Vokiečių k.
- youtube.com / Nasen in der Murg | Vokiečių k.