Paprastasis žalčialunkis
| Paprastasis žalčialunkis |
|---|
 Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Daphne mezereum L., 1753 |
Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) – timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos žalčialunkių (Daphne) genties krūmas.
Paplitimas redaguoti
Paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje. Gana dažnas visoje Lietuvoje.
Augavietės redaguoti
Lietuvoje auga ūksmėtuose, apydrėgniuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose.
Morfologija redaguoti
Nelabai šakotas, 40-150 cm aukščio krūmas. Žievė gelsvai pilka. Šakos plikos. Lapai tik šakučių galuose, pražanginiai, viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė pilkšvai žalia. Žiedai kvapnūs. Apyžiedį sudaro 4 violetiškai rausvi, bekočiai taurėlapiai, po 3 (rečiau daugiau ar mažiau) susitelkę pernykščių nukritusių lapų pažastyse. Vaisius – raudonas, sultingas kaulavaisis.
Žydi kovo – balandžio mėn., dar prieš skleidžiantis medžių lapams. Kartais, esant ilgiems atlydžiams, pražysta net vasario mėn.
Pavojai redaguoti
Visas augalas labai nuodingas. Paliesti jį nėra pavojinga, bet tik reikia vengti, kad ant odos nepatektų jo sulčių. Pakramčius augalo šakutę, sutinsta lūpos, burnos ertmė atrodo lyg išdeginta, gali iškristi dantys. Ypač nuodingi vaisiai – 10-12 uogų yra mirtina dozė. Ypač sunkiai apsinuodija vaikai.
Literatūra redaguoti
Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 148 psl.
Nuorodos redaguoti
