Pandijų dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis yra apie viduramžių valstybę, egzistavusią VI–XIII a. Apie senąją to paties pavadinimo valstybę šiose vietose žiūrėti straipsnį Pandija (tamilai)

Pandijų dinastija (tamilų k. பாண்டியர்) buvo tamilų kilmės dinastija, valdžiusi valstybę Pietų Indijoje (dab. Tamilnado rytuose, maždaug iki Kaveri upės. Tai buvo atgimusi senoji Pandijos valstybė. Ji egzistavo VI-XIV amžiais, tačiau IX-XIII amžiais buvo ilgas tarpas, kuomet valdė Čolų dinastija.

Kad atskirti nuo senųjų pandijų, kraštą valdžiusių iki III a., jie vadinami Viduramžių pandijais.

Į šiaurę nuo Pandijų Tamilnadą valdė Palavų dinastija, o į vakarus buvo Čera.

Pandijų sostinė buvo Madurajus.

Istorija

VIII-IX a. pandijų meno pavyzdys – keturrankis Višnu

Pandijų skulptūra

Viduramžių pandijų dinastijos istorija susideda iš dviejų laikotarpių, tarp kurių buvo Čola imperijos valdymas.

Pandijų atgimimas įvyko VI a. pradžioje. Jie išvijo iš krašto kalanharus ir stkūrė senosios Pandijos valstybės suverenitetą. Jie valdė didžiąją dalį Tamilnado.

Pandijų valstybės teritorija dinastijos atgimimo laikotarpiu: apie 1250 metus

850 m. atgimusi Čolų dinastija užėmė vieną iš miestų Pandijų pasienyje ir ėmė plėsti savo teritorijas. Tai sukėlė nusilpimą, kuris 920 m. pabaigė ankstyvąjį viduramžių pandijų laikotarpį ir teritorijose įsigalėjo čolos. Jų persekiojama, pandijų diduomenė bėgo į šiaurės Šri Lanką, su kuria iki tol palaikė labai artimus santykius. Čolų imperijos laikais senoji pandijų dinastija nominaliai buvo išlaikyta kaip Madurajaus vietininkai. Jie vadinti čola pandijais.

Čoloms silpstant, pandijos sudarė sąjungą su palavais ir Čera, ir pasinaudodami tinkama proga, sukilo. Taip 1216 m. buvo atkurta viduramžių pandijų valstybė, kuri XIII a. II pusėje patyrė didžiausią kada buvusį klestėjimą. Tuometiniai valdovai valdė teritorijas iki pat Krišnos upės ir Šri Lanką.

Kultūra

Pandijai propagavo hinduizmą.

Jų valstybėje buvo sukurti puikūs meno šedevrai, klestėjo skulptūra ir architektūra.

Valdovai

• Kadungonas 560–590
• Maravarmanas Avani Čulamanis 590–620
• Čežijanas Čendanas 620–640
• Arikesaris Maravarmanas Nindrasyras Nedumaranas 640–674
• Kočadaijanas Ranadhiranas 675–730
• Arikesaris Parankuša Maravarmanas Radžasinga 730–765
• Parantaka Nedundžadaijanas 765–790
• Rasasinganas II 790–800
• Varagunanas I 800–830
• Sirmara Šrivalabha 830–862
• Varaguna II 862–880
• Parantaka Viranarajana 862–905
• Radžasimha III 905–920

Pandijų atgimimas

• Maravarmanas Sundara Pandja (1216–1238)
• Sundaravarambanas Kulašekaranas II (1238–1240)
• Maravarambanas Sundara Pandijanas II (1241–1251)
• Džatavarmanas Sundara Pandijanas (1251–1268)
• Maravarambanas Kulašekara Pandijanas I (1268–1308)
• Sundara Pandijanas IV (1309–1327)
• Vyra Pandijanas IV (1309–1345)

Žlugimas

XIV a. valstybėje prasidėjo dinastiniai vaidai. Nusilpusią valstybę užpuolė Delio sultonatas. Dėl to prasidėjus anarchijai, šalyje įsigalėjo Madurajaus sultonatas. Pandijų palikuonys išliko iki pat XVII a., valdydami mažytę sritį. Jų tolesnis likimas nebežinomas.