Pandėlys
Kitos reikšmės – Pandėlys (reikšmės).
Pandėlys – miestas Rokiškio rajono savivaldybėje, 26 km į vakarus nuo Rokiškio. Seniūnijos centras, Pandėlio seniūnaitija. Stovi Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1801 m.), veikia Pandėlio gimnazija, ligoninė (nuo 1944 m.), ambulatorija, biblioteka, paštas, lopšelis‑darželis, meninio lavinimo centras, kultūros namai, bendruomenės salė. Veikia metalo apdirbimo bendrovė „Pandmeta“, veikia žemės ūkio bendrovė „Gerkoniai“.
| Pandėlys | ||
|---|---|---|
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Panevėžio apskritis
| |
| Savivaldybė |  Rokiškio rajono savivaldybė
| |
| Įkūrimo data | 1591 m. | |
| Gyventojų | 695 | |
| Plotas | 3,11 km² | |
| Tankumas | 223 žm./km² | |
| Pašto kodas | LT-42369 | |
 Vikiteka |
Pandėlys | |
Įsikūręs Apaščios aukštupyje. Pro miestą eina plentas 123 Biržai–Pandėlys–Rokiškis , atsišakoja kelias 192 Skapiškis–Pandėlys , taip pat vieškeliai į Suvainiškį, Kazliškį.
Etimologija redaguoti
Ankstesnis pavadinimas buvo slaviškos kilmės – Panedėlys (panedėlis – „pirmadienis“, nuo lenk. poniedziałek). Spėjama, kad toks vardas kilęs nuo turgaus dienos (Pandėlio turgūs vykdavo pirmadieniais),[4] panašiai kaip Seredžius (trečiadienio turgūs) ir Subačius (šeštadienio turgūs).
Pagal kitą versiją manoma, kad Pandėlio vardas yra kilęs pono Pandzevičiaus pavardės, gyvenusio Zasinyčios dvare, kuriam priklausė Puodžialaukės, Pandėlio ir Paliepio dvarai.
Liaudies etimologija byloja, kad kadaise, kai gyvenvietė buvo prie svarbaus prekybos kelio Vilnius–Ryga, čia pirkliai keisdavosi prekėmis. Vilniaus pirkliai savo sandėlius vadinę podėliu, o Rygos – pondėliu.[5]
Istorija redaguoti
1591 m. pirmą kartą minimas Pandėlio miestelis. Per 1655–1660 m. Šiaurės karą Pandėlys 1655 m. nukentėjo nuo švedų antpuolio. XVIII–XIX a. turėjo prekybos namus, buvo daug krautuvių. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. 1781 m. leista rengti turgus ir laikyti smukles. 1814 ir 1915 m. Pandėlys nukentėjo nuo gaisrų. Per 1831 m. sukilimą prie miestelio įvyko sukilėlių ir Rusijos kariuomenės kautynės. 1842 m. įkurta spirito varykla. Per 1863–1864 m. sukilimą kai kurie gyventojai prisidėjo prie pražygiuojančios Zigmanto Sierakausko sukilėlių rinktinės. 1868 m. Pandėlyje buvo 75 mediniai namai, 15 parduotuvių, 6 smuklės, kas savaitę vykdavo turgus. Per 1905 revoliuciją prašymą‑reikalavimą carui Nikolajui II pasirašė apie 900 asmenų.
Pasakojama, kad metų pabaigoje miestelyje būdavo jaunimo sueituvės – nuotakų žvalgytuvės. Merginos gražiai pasipuošusios vaikščiodavo pulkeliais po turgaus aikštę, o vaikinai jas mandagiai kalbindavo. Savo ruožtu piršliai visaip stengdavo suvesti poras.
XIX a. Pandėlys – Zarasų apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6] 1909 m. atidarytas pašto skyrius. 1916 m. pro miestelį nutiestas Skapiškio–Suvainiškio siaurasis geležinkelis, pastatyta Pandėlio geležinkelio stotis. XX a. tarpukariu Pandėlyje veikė durpių gavybos įmonė, pieninė, plytinė, 2 malūnai, lentpjūvė, vilnų verpykla ir milo vėlykla, žemės ūkio kooperatyvas „Dirva“, Ūkininkų sąjungos skyrius, jaunųjų ūkininkų ratelis, Šaulių sąjungos būrys, rinkosi dideli turgūs. Žydai laikė kelias parduotuves, buvo 2 sinagogos. 1937 m. įkurta biblioteka. Per karą, 1944 m. miestelio centras buvo sugriautas.
Pokario metais Pandėlio gimnazijoje veikė moksleivių nelegalios organizacijos – „Vytis“ (palaikė ryšius su partizanais, 1953 m. TSRS saugumo sunaikinta) ir „Laisvę Lietuvai“ (1955–1958 m. veikė savarankiškai).[7] 1950–1962 m. buvo Pandėlio rajono centras. 1956 m. gruodžio 28 d. Pandėlys gavo miesto teises. LTSR laikmečiu buvo Gerkonių ir „Pušyno“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo filialas, Rokiškio sūrių gamyklos cechas.
1997 m. rugsėjo 18 d. Prezidento dekretu patvirtintas Pandėlio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1861–1915 m. | Pandėlio valsčiaus centras | Zarasų apskritis | |
| 1919–1950 m. | Rokiškio apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Pandėlio apylinkės centras | Pandėlio rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Pandėlio apylinkės centras | ||
| 1962–1995 m. | Rokiškio rajonas | ||
| 1995– | Pandėlio seniūnijos centras | Rokiškio rajono savivaldybė | Panevėžio apskritis |
Gyventojai redaguoti
 | ||||||||
| 1833 m. | 1868 m.*[3] | 1898 m.*[2] | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 414 | 430 | 1 221 | 1 379 | 847 | 1 277 | 1 184 | ||
| 1976 m.[11][12] | 1979 m.sur.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2009 m. | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | ||
| 1 500 | 1 129 | 1 167 | 1 024 | 934 | 809 | 692 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Tautinė sudėtis redaguoti
Žymūs žmonės redaguoti
- Marian Zyndram-Kościałkowski (1892–1946), lenkų politikas, 1935–1936 m. premjeras
- Lionginas Šepka (1907–1985), dievdirbys
- Monika Bičiūnienė (1910–2009), tautodailininkė ir tapytoja
- Edmundas Jasiūnas (1923–2007), inžinierius, lakūnas
Sportas redaguoti
- Pandėlio SK (krepšinis)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Понедѣле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 527 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 182 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 154–155
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 452
- ↑ Ponedel. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 764 psl. (lenk.)
- ↑ Pandėlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 376 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Pandėlys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 438 psl.
- ↑ Algirdas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Pandėlys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 287
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra redaguoti
- Pandėlys. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 186 psl.
- Lietuviškos knygos kelias Pandėlio apylinkėse: 70-osioms Pandėlio bibliotekos įkūrimo metinėms / Regina Baškienė. – Rokiškis: Igorio Skripkos individuali įmonė, 2007. – 62 p.: iliustr.