Pali kanonas

Pali kanonas – kanoninis (standartinis) Theravados budizmo raštų rinkinys, kuris buvo išsaugotas Šri Lankoje, užrašytas pali kalba. Šis kanonas buvo užrašytas, remiantis žodine tradicija Ketvirtame budistų susirinkime (pagal tradicinį Theravados budizmo skaičiavimą), I a. pr. m. e. Pirmasis tekstas buvo užrašytas ant palmių lapų. Šis budistinis kanonas laikomas vienu pilniausių ir vienu anksčiausiai užrašytų rinkinių.

Pirmą kartą atspausdintas tik XIX a., o šiuo metu yra prieinami ir elektroniniai Pali kanono variantai. Pali kanoną, kaip vieną iš Tripitakų, tradiciškai sudaro „trys pintinės“:

1. Vinaja pitaka, kur išdėstytos budizmo vienuolių elgesio taisyklės.
2. Sutta pitaka, kur surinkta daugybė pasisakymų mokymo temomis. Jie yra daugiausia sakyti Budos, nors kai kurie – žymesnių jo mokinių.
3. Abhidhamma pitaka, kurią sudaro įvairūs budistinės psichologijos, filosofijos, metafizikos ir kt. veikalai.

Vinaja pitaka

Vinaja pitakos (pali: vinaya piṭaka) tekstuose daugiausia kalbama apie sanghos elgesio taisykles, skirtas vienuoliams ir vienuolėms. Taisyklės dažnai pateikiamos kartu su pasakojimu, kaip Buda jas įsteigė, be to jos yra svrstomos ir nagrinėjamos. Iš pateiktų pasakojimų išeina, kad Buda taisykles kurdavo vos iškilus reikalui, sutrikus bendruomenės elgesiui ar susidūrus su doroviškai neaiškiomis aplinkybėmis. Šią pitaką dar galima skirstyti į tris smulkesnes dalis:

• Sutavibhanga (suttavibhaṅga) – pattimokkha‘os aptarimas; pamatinis ir praktinis vienuolių elgesio kodeksas (4 taisyklės, kurias pažeidus bendruomenė atstumia vienuolį(ę); 13 taisyklių, kurioms nusižengus vyksta svarstymas bendruomenės susirinkime; 30 taisyklių susijusių su nuosavybe; 92 taisyklės, kurioms nusižengus reikalinga atgaila ir t. t.).
• Khandhaka – kitos taisyklės, sugrupuotos į 22 skirsnius (juose dėstomas Budos mokymas apie bendruomenės steigimą, vienuolių dorą ir pan.).
• Parivara (parivāra) – taisyklių nagrinėjimas įvairiais požiūriais.

Sutta pitaka

Sutta pitakoje (pali: suttapiṭaka; sanskritas: sūtrapiṭaka) randame pirmiausia patį Budos mokymą, jo pasiakymus vienuoliams ir pasauliečiams, vadinamąsias budizmo sūtras. Sutta pitaka skirstoma į penkias dalis, vadinamas „nikajomis“ (pali, skr.: nikāya – rinkinys, grupė):

• Digha nikaja (dīghanikāya) – 34 ilgi pasisakymai.
• Madžhima nikaja (majjhimanikāya) – 152 vidutinio ilgumo pasisakymai.
• Samjuta nikaja (saṃyuttanikāya) – tūkstančiai trumpų pasisakymų, suskirstytų pagal dalyką, asmenis ir pan. Sakoma, kad šioje nikajoje smulkiai atskleidžiamas budizmo mokymas.
• Angutara nikaja (aṅguttaranikāya) – tūkstančiai trumpų pasisakymų sugrupuotų po vienuolika. Čia pateikti paprastesni (nei ankstesnėse trijose nikajose) mokymo pagrindai eiliniams žmonėms.
• Khudaka nikaja (khuddakanikāya) – įvairių šaltinių rinkinys proza ir eilėmis.

Abhidhamma pitaka

Abhidhamma pitaka (pali: abhidhamma; skr.: abhidharma – pažodžiui „greta Dharmos (kaip mokymo)“, „aukštesnioji Dharma“, „ypatingoji Dharma“) – tai analitinių sisteminių studijų rinkinys, teikiantis sintetinių filosofinių žinių apie proto (sąmonės), medžiagos (materijos) ir laiko prigimtį. Šią pitaką sudaro septynios knygos.

• Dhammasangani (dhammasaṅgaṇī) – „Dharmų išsidėstymas“. Dharmų (būties elementų) išvardijimas, apibūdinimas ir klasifikavimas.
• Vibhanga (vibhaṅga) – „Nagrinėjimai“. 18 temų (skandha, pojūčių pagrindas, duotybės, tiesa, sąlygotoji kilmė ir t. t.) nagrinėjimas keliais skirtingais metodais.
• Dhatukatha (dhātukathā) – „Mokymas apie elementus“. Nagrinėjama pirmų dviejų tekstų tarpusavio sąsaja.
• Pugalapanati (puggalapaññatti) – „Žmonių tipų aprašymas“. Asmenų tipologija, skirstant į dešimt tipų.
• Kathavathu (kathāvatthu) – „Prieštaravimai“. Per 200 debatų budizmo klausimais.
• Jamaka (yamaka) – „Poriniai klausimai“. Loginė 10 temų analizė klausimų pagrindu (pvz., Ar x yra y? Ar y yra x?).
• Pathana (paṭṭhāna) – „Sąlygotieji ryšiai“. 24 sąlygų (sąlyginių priežastingumų) nagrinėjimas.

Tradiciškai laikoma, kad Abhidhamma (Abhidharma) yra „grynasis” mokymas, o Sutta (Sūtros) mokymas pritaikytas klausytojams. Vyrauja nuomonė, kad Abhidhamoje susiteminamas sūtrų mokymas: sūtrose tiesos dėstomos nuosekliai pagal konkrečių įvykių eigą, o abhidharmoje tai apmąstoma apibendrintomis sąlygomis.

Nuorodos

• Tripitaka (Pali kanonas) anglų k.