Pajūrinė pienažolė

Pajūrinė pienažolė (Glaux maritima) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos monotipinės pienažolės (Glaux) genties žolinių augalų rūšis. Genties pavadinimas kilęs iš graikų k. glaukos – melsvai žalias; glaux vardu Dioskūrido raštuose pavadintas vienas pajūrinis augalas. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija

Žiedynas

Sėklos

Tai daugiametis, 5–25 cm aukščio plikas augalas. Stiebas nuo pamato šakotas, su gulščiomis ir stačiomis šakomis. lapai smulkūs, apie 1 cm ilgio, elipsiški, bekočiai, lygiakraščiai, taškuoti, šiek tiek mėsingi, apatiniai priešiniai, viduriniai ir viršutiniai žydinčių šakelių lapai pražanginiai. Tarpubambliai trumpi.

Žiedai smulkūs, bekočiai, pavienių lapų pažastyse. Taurelė iki 5 mm ilgio, varpiška, jos lapeliai suaugę. Kuokeliai 5, tokio pat ilgio kaip taurelė, liemenėlis ilgesnis. Mezginė ruda, liaukinga.

Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vaisius – dėžutė, smailiaviršūnė, ki 3 mm ilgio, rusva, atsidaranti 5 sąvaromis. Sėklos pailgos, tribriaunės, tamsiai rudos, smulkiai gūbriuotos.

Paplitimas ir augavietės

Rūšis paplitusi Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje labai reta. Auga Baltijos jūros pajūryje.

Auga drėgnose druskingose vietose, šaltiniuotose pelkėse, pakrantėse, tarp akmenų.

Apsauga ir nykimo priežastys

Į Lietuvos saugomų augalų rūšių sąrašą įrašyta nuo 1962 m. Nyksta dėl pakrančių užaugimo.

Nuorodos

• Pajūrinės pienažolės mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai Theplantlist.org Archyvuota kopija 2020-10-06 iš Wayback Machine projekto. svetainėje (anglų k.)
• Nature Gate

Literatūra

• Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, V tomas, 139–140 p.