Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pažas (pranc. page) – berniukas iš bajorų šeimos, tarnaująs kaip asmeninis bajoro ar didiko tarnas. Šios pareigos viduramžiais būdavo pakopa prieš tampant ginklanešiu, o vėliau – ir riteriu. Taigi, pažas viduramžiais būdavo lyg ginklanešys mokinys.

Berniukas pažu tapdavo būdamas 7-10 m. Jį paprastai perduodavo auklėti patyrusiam riteriui ar senjorui, kuris buvo giminaitis ar su kuriuo tėvai palaikė draugiškus ryšius. Pažai mokydavosi šaudyti iš lanko, svaidyti ietis, akmenis, bėgiodavo, mokydavosi imtynių ir jodinėti ir t. t. Taip pat jie atlikdavo ir tarnų pareigas – visur lydėdavo savo patroną ir žmoną, patarnaudavo prie stalo, perdavinėdavo paliepimus pilyje ar rūmuose ir kt. Taip jie iš vidaus studijuodavo rūmų ar pilies gyvenimą.
Taip pat pažus mokydavo riteriško elgesio, mandagumo, gyvenimo dvare tvarkos. Apie 7 metus išbuvęs pažu, būdamas 14 m., berniukas tapdavo ginklanešiu. Dar po 7 metų ginklanešystės, sulaukęs 21 metų (tai buvo laikoma pilnametyste), jis galėdavo tapti riteriu.

Berniukų siuntimas pažais į kitas šeimas buvo būdas palaikyti gerus ryšius su tomis šeimomis, taip pat patys pažai susipažindavo su įtakingais žmonėmis, kas vėliau praversdavo suaugusiame gyvenime.