Pažaislis
| Pažaislis | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1946 m. | ||
  Pažaislis |
||
| 54°52′34″š. pl. 24°01′16″r. ilg. / 54.876°š. pl. 24.021°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Petrašiūnų seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Пожайскъ, Пожайце, Пажайслис | |
Pažaislis – Kauno miesto teritorija į pietryčius nuo Petrašiūnų, šiaurės vakariniame Kauno marių krante,[2] Kauno marių regioniniame parke. Garsus Pažaislio vienuolyno ansamblis. Yra parkas, paplūdimys, jachtklubas, keleivinių laivų prieplauka, įsikūręs Pažaislio kultūros ir turizmo centras. Vasarą vienuolyne vyksta muzikos festivaliai, Žolinės atlaidai. Pažaislį nuo miesto skiria vandens jėgainė. Didelę Pažaislio dalį užima Pažaislio šilas.
Pažaislio Taikos kalno ąžuolas yra vienas storiausių Kauno apskrityje (po Karvelių ąžuolo), apie 600 metų amžiaus. Jo apimtis 5,15 m, aukštis 21 m, auga prie Pažaislio vienuolyno tvoros.
Istorija redaguoti
XVII a. viduryje minimas Pažaislio dvaras, priklausęs Oborskiams. LDK kancleris Kristupas Žygimantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 zlotų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmiausia pastatyti vienuolių atsiskyrėlių (emeritų) mediniai nameliai ir Šv. Onos bažnytėlė. 1667 m. rudenį padėtas mūrinės bažnyčios kertinis akmuo.
Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. vienuolynas uždarytas ir perduotas pravoslavų vienuoliams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės. 1923 m. Pažaislio kaime gyveno 32 žmonės, vienuolyne – 64. 1932 m. rugpjūčio 15 d. Pažaislyje buvo įkurta sklandymo mokykla, čia veikusi iki 1933 m. ir tuomet perkelta į Nidą.[3]
1946 m. prijungtas prie Kauno miesto. 1951–1964 m. Pažaislyje buvo psichoneurologijos ligoninė. Iki pastatant Kauno HE beveik visas Pažaislis buvo į šiaurės rytus nuo vienuolyno 54°52′50″ š. pl. 24°01′40″ r. ilg. / 54.88056°š. pl. 24.02778°r. ilg..
2001 m. lapkričio 3 d. Pacų palaikai sugrąžinti ankstesniąją palaidojimo vietą.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| Po Pirmojo pasaulinio karo | Pažaislio valsčiaus centras | Kauno apskritis |
| 1946–2000 m. | ? | Kauno miestas |
| 2000– | Petrašiūnų seniūnija | Kauno miesto savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | |||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|
| 101 | 96 | ||
| |||
Žymūs žmonės redaguoti
- Vienuolyne palaidotas senojo Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870).
- Pažaislyje palaidotas italų architektas Liudvikas Fredas. Vienuolyną statė 12 metų, vėliau tapo broliu kamalduliu.
- Pažaislyje palaidotas italų architektas Karlo Putini (m. 1682)
- Pažaislio bažnyčios rūsyje palaidoti fundatoriai Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684) ir jo žmona Klara Genovefa Izabelė grafaitė de Maiji (Mailly) Laskaris (m. 1685)
- Vienuolyną po brolio mirties statė Karlo Putini brolis Pietro Putini. Taip pat padėjo statyti architektai Žoanas Merli, Peretis, Mikalojus Volscheidas. Po Kristupo Žygimanto Paco mirties darbus tęsė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius Mykolas Kazimieras Pacas. Jam talkino italai tapytojai Delbentas, Mykolas Archangelas Palonis da Kampis. Vienuolyno statybos darbus parėmė Vilniaus vyskupai Kazimieras Ancuta ir Konstantinas Bžostovskis, pašventinęs bažnyčią 1712 m.
- 1828–1829 m. vienuolyne gyveno lietuvių poetas Antanas Strazdas.
- Pažaislio vienuolyne 1837 m. ir 1847 m. lankėsi Rusijos caras Nikolajus I.
- 1920–1934 m. gyveno vienuolė Marija Kazimiera Kaupaitė.
- Vienuolyno bažnyčios šventoriuje palaidotas mons. Vincentas Dargis. 1920–1940 m. bažnyčios rektorius, kazimieriečių Dvasios tėvas, kongregacijos rėmėjas.[7]
Galerija redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 95.
{{cite map}}: Missing or empty|title=(pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis) - ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 89 p.
- ↑ XXI amžius, 2001 m. lapkričio 9 d., Nr. 84
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ R. Butautas-Kudirka. Monsinjoras Vincentas Dargis. 160 p. Vilnius. 2008.
Nuorodos redaguoti
- Pažaislis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 803 psl.
- Pažaislis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 337
- Pažaislis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 525 psl.
- Pažaislis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 305 psl.
- Pažaislis. Algimantas Miškinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 337
- Pažaislio kultūros ir turizmo centras