Pašarinis runkelis

Pašarinis runkelis (lot. Beta vulgaris subsp. vulgaris var. crassa) – paprastojo runkelio (Beta vulgaris) atmaina.

Stiebas stačias, plikas, briaunotas, vagotas, šakotas, žalsvos, rausvos arba rausvai ruožuotos spalvos. Lapai pliki, dideli, lygiais, kiek banguotais kraštais. Žiedai susispietę į varpiškus žiedynus, žalsvi arba balsvi. Vaisius – sudėtinis kamuolėlis, sudarytas iš 2–6 vaisių. Šaknis – mėsingas, apskritas arba pailgas šakniagumbis, kurio spalva įvairuoja tarp gelsvos, geltonos, oranžinės, baltos, rožinės, violetinės. Augalas dvimetis – pirmais metais išaugina šakniagumbį, antrais – stiebą su žiedais.

Pašarinis runkelis – svarbus pašarinis augalas. Šakniagumbyje gausu proteino, kalcio, fosforo, lapuose – proteino. Runkeliai, turintys iki 13 % cukraus, vadinami pusiau cukriniais.

Augalas gerai dera velėniniuose karbonatiniuose, velėniniuose glėjiškuose lengvuose bei vidutinio sunkumo priemoliuose, todėl dažniausiai auginamas Vidurio Lietuvos žemumoje.

Runkeliui kenkia virusinė geltligė, miltligė, lapų mozaika, rūdys. Pagrindiniai kenkėjai: runkelinė musė, runkelinis amaras, runkelinė blakė, runkeliniai straubliukai.

Išvestas XVI a. Vokietijoje.

• 
  Runkelių derlius Vokietijoje
• 
  Karvės, ėdančios runkelius
• 
  Runkelių pjaustytuvas