Pašaltuonys
Kitos reikšmės – Pašaltuonys (reikšmės).
| Pašaltuonys | ||
|---|---|---|
  Pašaltuonys |
||
| 55°16′19″š. pl. 22°35′56″r. ilg. / 55.272°š. pl. 22.599°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Eržvilko seniūnija | |
| Gyventojų | 158 | |
 Vikiteka |
Pašaltuonys | |
Pašaltuonys – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 8 km į vakarus nuo Eržvilko, dešiniajame Šaltuonos upės krante. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1890 m.), veikia Pašaltuonio pagrindinė mokykla, biblioteka, Pašaltuonio bendruomenė „Šaltuona“.
Etimologija redaguoti
Pradinis kaimo vardas XVI a. buvo Labaukštai (pagal Labaukšto upelį, kuris ties kaimu įteka į Šaltuoną).[2] Vėliau XVII a. kaimui prigijo vardas pagal didesnę upę – Šaltuoną. Abiem atvejais tai vandenvardinis vietovardis.
Istorija redaguoti
1575 m. minimas kaip Labaukštai, vėliau prigijo Pašaltuonio vardas.
1990 m. rugsėjo 13 d. įvyko viena didžiausių Lietuvoje dislokuotos Sovietinės kariuomenės istorijoje tragedijų. Vykstant į mokymų rajoną, tos dienos rytą Pašaltuonio kaime apsivertė karinis sunkvežimis, vežęs Tauragėje stovėjusio desantininkų bataliono trečiosios kuopos karius. Užsiliepsnojo prakirstas kuro bakas, ugnis ir dūmai įkalino uždarame kėbule sėdėjusius karius. Nuo žaizdų mirė 12 žmonių, o dar 7 pateko į ligoninę. Tragediją tyrė SSRS gynybos ministro vadovaujama aukštų kariškių grupė. Karinis tribunolas teisė lydėjusį karininką ir vairuotoją. Incidento vietoje, priešais Pašaltuonio mokyklą, pastatytas akmuo su žuvusių vardais ir įrašu „Pašaltuonio gyventojai“.[3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Eržvilko valsčius | Jurbarko apskritis |
| 1950–1962 m. | Pašaltuonio apylinkės centras | Skaudvilės rajonas |
| 1962–1963 m. | Jurbarko rajonas | |
| 1963–1995 m. | Eržvilko apylinkė | |
| 1995– | Eržvilko seniūnija | Jurbarko rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | |||||||
| 1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1986 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 59 | 49 | 52 | 122 | 169 | 275 | ||
| 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
| 321 | 307 | 251 | 158 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės redaguoti
- Pašaltuonyje gimė filosofas, kultūros antropologas, humanitarinių mokslų daktaras Edmundas Gendrolis (1938–1994).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Almonaitis, Vytenis; Almonaitienė, Junona. Pietų Karšuva (Antra leid.). Keliautojo žinynas. ISBN 978-609-8063-13-4.
- ↑ Sovietinė kariuomenė Tauragėje kurjeris.lt Archyvuota kopija 2020-08-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pašaltuonys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 782 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Pašaltuonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 318
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Pašaltuonis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 161 psl.
- Nuo benediktinų vienuolyno iki Pašaltuonio parapijos (sud. Ona Žemaitytė-Narkevičienė). – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2003. – 70 p.: iliustr. – ISBN 9986-418-28-3