Pūslėtoji aldrūnė
| Aldrovanda vesiculosa Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) – augalas, priklausantis saulašarinių šeimai. Paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Australijoje. Europoje galima rasti daugiausia pietinėje, centrinėje ir rytų Europos dalyse. Šiandien ši rūšis Europoje yra išlikusi kiek daugiau nei 50 vietų. Lietuvoje pūslėtoji aldrūnė aptikta tik rytinėje šalies dalyje – keturiuose Ignalinos rajono ežeruose: Alksno, Apvardų, Dysnų ir Rūžo.[1]
Biologija redaguoti
Pūslėtoji aldrūnė neturi šaknų, todėl laisvai plūduriuoja vandenyje. Stiebai ir lapai siūliški, mažai šakoti. Lapų išsidėstymas menturiškas. Ant lapų susidaro medžiojimo organai, kurie savo sandara yra beveik identiški jautriojo musėkauto gaudyklėms. Žydi baltais žiedais. Kai kuriose šiaurinėse arealo dalyse augančios aldrūnės nebesidaugina sėklomis, nežydi, o dauginasi tik vegetatyviškai, stiebo dalimis.[2]
Pūslėtoji aldrūnė medžioja zooplanktoną, uodų lervas bei kitus mikroskopinius vandens gyvius, kurie patekę tarp gaudyklės dalių ir sudirginę jos viduje esančius jautrius plaukelius, sukelia gaudyklės užsidarymą.[2]
Stiebas
Vienas stiebas arba šakota.
Lapai
Lapai menturiški, po 5–9, ilgis 10-15 mm. Lapas padalintas į dvi dalis bei turi prisilietimui jautrius šerelius.
Žiedai
Maži, balti, ant ilgų kotelių.
Galerija redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Vienas rečiausių pasaulyje vandens augalų auga Aukštaitijoje“. ve.lt. 2012-08-09. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-07. Nuoroda tikrinta 2016-07-27.
- ↑ 2,0 2,1 „Pūslėtoji aldrūnė – Aldrovanda vesiculosa - Musėkautas“. musekautas.lt. 2011-01-14. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-19. Nuoroda tikrinta 2016-07-27.