Vikipedija

Oskaras Koršunovas

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Oskaras Koršunovas
Gimė 1969 m. kovo 6 d. (55 metai)
Vilnius, LTSR
Veikla režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, LMTA pedagogas, festivalio "Sirenos" tarybos vadovas.
Žymūs apdovanojimai

Oskaras Koršunovas (g. 1969 m. kovo 6 d. Vilniuje) – režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas, OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, LMTA pedagogas, festivalio „Sirenos“ tarybos vadovas, Lietuvos Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas.

Biografija redaguoti

1989–1994 metais studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, kursui vadovavo Jonas Vaitkus. Įgijo teatro režisieriaus bakalauro ir magistro diplomus. Dar būdamas studentas pagrindinėse Lietuvos scenose pristatė oberiutų trilogiją pagal XX amžiaus rusų avangardistų Daniilo Charmso ir Aleksandro Vedenskio kūrybą: „Ten būti čia“, „Senė“, „Labas Sonia Nauji metai“. Jau nuo to meto jaunas režisierius pasižymėjo neįprasta teatrine kalba ir talentu. Per visą savo kūrybos laikotarpį Oskaras Koršunovas padedamas kitų režisierių sukūrė tvirtą ir įvairų repertuarą, kurį apima tiek šiuolaikinė tiek klasikinė dramaturgija. Toks spektaklių įvairumas tapo režisieriaus credo – statyti klasiką kaip šiuolaikinę dramaturgiją.[1] Dabar Oskaras Koršunovas yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių Europos teatro režisierių.

Kūrybinė veikla redaguoti

Nuo 1990-ųjų iki 1998-ųjų metų dirbo režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabartiniame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre).

1998-aisiais, kartu su bendraminčiais įkūrė nepriklausomą Oskaro Koršunovo teatrą, kuris trumpinamas OKT.

1990-aisiais metais, tuomet dar režisūros studentui įteiktas pagrindinis Edinburgo festivalio prizas, kuris tapo simboliška pradžia, kurį atvedė prie svarbiausių tarptautinių apdovanojimų.

2002-aisiais metais tapo Lietuvos Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatu.

2004-aisiais metais kartu su Vilniaus savivaldybe įsteigė Vilniaus tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“.

2005-aisiais įkūrė Druskininkų teatro festivalį.

2006-aisiais metais įteiktas teatro visuomenėje prestižiniu laikomas Europos naujosios teatro realybės prizas.

2009-aisiais metais Oskaras Koršunovas tapo Prancūzijos meno ir literatūros kavalieriaus ordino nešiotoju, o dar po metų jam įteiktas Vsevoldo Mejerholdo vardo apdovanojimas.

2015-aisiais metais gavo Švedijos Karališkąjį šiaurinės žvaigždės ordiną.

Režisieriaus nuomone, šiuolaikinis teatras privalo atvaizduoti dabartį, o kartais netgi aplenkti laiką. Remiantis šiais principais, režisierius pastatė šiuos spektaklius: Williamo Shakespeare'o „Vasarvadžio nakties sapnas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“, Mariuso van Mayenburgo „Ugnies veidas“, Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“, Sofoklio „Odipas karalius“, brolių Presniakovų „Vaidinant auką“ ir kt.[2]

Oskaro Koršunovo teatras redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Oskaro Koršunovo teatras.

1998-aisiais metais režisierius Oskaras Koršunovas kartu su aktoriumi Martynu Budraičiu ir kompozitoriumi Gintaru Sodeika įsteigė Oskaro Koršunovo teatrą, kurį nuo 2004-ųjų vadino trumpiniu OKT ir Vilniaus miesto teatru. Pavadinimas kilo iš tuo metu teatro kritikų rašytų straipsnių pavadinimų "Oskaro Koršunovo teatras? „[3]

Jau nuo pat pirmojo sezono OKT įrodė, kad jis yra pajėgus funkcionuoti kaip nepriklausoma ir savarankiška institucija.[4] Oskaro Koršunovo teatro tikslai skyrėsi nuo kitų nepriklausomų grupių, kadangi jis kūrėsi kaip institucija, besilaikanti kryptingos repertuaro politikos ir išpažinti kryptingą ekspermentinės režisūros dvasią.[5]

OKT gyvavo su didele kūrybine iniciatyva, jame atsivėrė ne tik vyresniosios bet ir jaunosios kartos aktoriai – Rasa Samuolytė, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Airida Gintautaitė, Gytis Ivanauskas, Arūnas Sakalauskas, Dainius Kazlauskas ir kt. Teatro spektaklių scenografe ir bendraautore tapo Jūratė Paulėkaitė, kompozitorius Gintaras Sodeika.[6]

2009-aisiais metais, OKT 10-ies metų sukaktis atnešė teatrui daug naujovių. Po šitiek laiko vis dar neturėjęs savo erdvės, OKT gavo nuolatinę teatro salę, kuri tapo nauju Vilniaus kultūriniu centru. Tais pačiais metais Oskaro Koršunovo teatrui trečią kartą iš eilės suteiktas garbingas Vilniaus miesto teatro vardas.

Iki šiandienos OKT nesiliauja keistis, tobulėti ir kurti žiūrovo vaizduotėje architektoninę viziją.[7]

Kūrybos bruožai redaguoti

Oskaro Koršunovo kūryba susiformuoja 1990 metais su pirmu spektakliu „Ten būti čia“. Spektaklyje vyravo scenininis minimalizmas ir čapliniškas aktorių įvaizdis.[8] Režisieriaus kūryboje vyraujantis tragizmas, žiaurumas susimaišo su komedija. Oskaro Koršunovo pasirinktas komedijos stilius atsispindi beveik visuose jo pastatytuose spektakliuose. Tačiau autoriaus spektaklių temos kinta: 1990-aisiais metais rašo apie žmogaus sumišimą, pasaulio ir vertybių pasikeitimą. Iki 1994-ųjų metų sukurti spektakliai pagal Charmso ir Vedenskio kūrinius suformavo naują sceninės dramaturgijos strategiją bei metodus. Pagal pastarųjų autorių kūrybą spektakliai buvo sunkiai aprašomi, interpretuojami, reikalaujantys istorinio konteksto.[9]

2015-aisiais metais kuriamų spektaklių siužetai atsigręžia į praeitį. Nagrinėja šiuolaikinės visuomenės problemas atsiradusias per visus 25-kerius metus. Keičiasi scenografijos stiliai. Oskaro Koršunovo spektakliai išsiskiria modernumu ir netradiciniu pastatymu.

Oskaras Koršunovas režisavo kitų autorių parašytus kūrinius. Dažniausiai statė spektaklius pagal Daniil Charms, William Shakespeare, yra režisavęs kelias operas. Jis pasirinkdavo tiek klasikinius, tiek šiuolaikinius kūrinius. Jo spektakliuose susipina praeitis su dabartimi.

Gastrolės redaguoti

Vaizdas:World-Polit-Med-TMSWORLD (1).jpg
Raudonai pabrauktos O. Koršunovo teatro aplankytos šalys

Gastrolių mastą tarptautiniuose festivaliuose ir užsienio teatruose galima nustatyti taip: Pietų Korėja, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Argentina, Kinija, Japonija ir beveik visos Europos šalys. Kasmet režisierius su savo teatru rengia pasirodymus ir projektus daugiau nei dešimtyje įvairių scenų skirtingose pasaulio šalyse. Iš tokios aktyvios veiklos, atsiranda OKT motto: tik būdami „ten“ galime išlikti ir „čia“.[10] O. Koršunovas į gastroles pradėjo vykti 1990 m. ir pradžioje per metus aplankydavo apie tris šalis, su kiekvienais metais skaičius augo, o 2004 m. pasiekė didžiausią skaičių, aplankė ne tik daugybę Europos šalių, bet ir Venesuelą, Jungtines Amerikos Valstijas, bei Rusiją. Tais metais Prancūzijoje buvo suvaidinta net 20 spektaklių. Kiti turtingiausi gastrolėmis metai buvo: 2003 m., 2005 m., 2009 m., 2012 m. [11]

Visos Oskaro Koršunovo gastrolės.

Pastatytos pjesės redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Oskaro Koršunovo pastatytos pjesės.
    Šį straipsnį ar jo dalį yra pasiūlyta įkelti į „Sąrašas:Oskaro Koršunovo pastatytos pjesės“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje.

Nuo 1990-ųjų metų Lietuvos ir užsienio teatruose pastatė apie 40 spektaklių, dalyvavo virš 100 festivaliuose.

Oskaro Koršunovo pastatyti spektakliai:[12]

Spektaklis Autorius Teatras Premjera Aprašas
Ten būti čia (Paūmėjimai) Daniil Charms Lietuvos muzikos akademija, Akademinis dramos teatras, Jaunimo teatras, Lietuva 1990 kovo 22 Būdamas 21-nerių O. Koršunovas pastatė spektaklį pagal Daniil'ą Kharsms'ą „Ten būti čia“ („Paūmėjimas“). Spektaklis kupinas juodo humoro ir fantastiškų idėjų, kurios neatitiko realybės.[13] Spektaklio centre pastatytas pianinas buvo veiksmo epicentras. Scenoje vaidino penki aktoriai baltais marškiniais, juodais kostiumais su katiliukais ant galvos ir lazdomis rankoje, jie priminė Čarlio Čaplino įvaizdį.[14] Režisierius kūrė siurrealias situacijas, taip išgaudamas paslaptingumo, gudrybės ir stebuklo elementus. „Ten būti čia“ spektaklyje žmogus buvo tapatinamas daiktui. Tai simbolizavo materializmo erą.
Senė Daniil Charms, Aleksandr Vvedenskij Akademinis dramos teatras, Lietuva 1992 gegužės 9 „Senė“ pastatytas pagal absurdo tematiką. Toks žanras tuo metu buvo ne tik retas, bet ir visada naujas. Šiame spektakle absurdu tampa viskas – pokalbiai, reakcijos, veiksmai.[15]
Jelizaveta Bam Daniil Charms Parchemo miesto teatras, Vokietija 1993 Spektaklio „kertinis akmuo“ yra neįprastos vietos pasirinkimas – Lietuvos nacionalinio dramos teatro rūsys. „Jelizaveta Bam“ spektaklis pasakoja apie KGB laikus, kurių metu nebuvo galima pasitikėti net savo kaimynu. Netinkami pasisakymai buvo lydimi persekiojimų, nepagrįstų kaltinimų už tam tikrus nusikaltimus.[16] Spektaklyje gausu komedijos ir siaubo. Režisieriaus bandymas perteikti šią temą šiuolaikiniam žiūrovui, daugumos kritikų nuomonę, yra nepavykęs.
Labas Sonia Nauji metai Aleksandr Vvedenskij Akademinis dramos teatras, Lietuva 1994 kovo 17 Režisierius į šį spektaklį įtraukė nemažai jaunų aktorių, kurie atliko choro ir šokio partijas. Toks išbandymas aktoriams buvo nauja vaidybos maniera.[17] Spektaklis buvo pavadintas dadaistine opera, kuri siekė išbudinti žiūrovus aršiu vaizdo ir garso antplūdžiu.[18]
Senė 2 Daniil Charms Akademinis dramos teatras, Lietuva 1994 gruodžio 7 „Senė 2“ 1994 metais buvo redaguojamas antrą kartą. Jame atsispindėjo vėlyvoji Charmso ir Vvedenskio kūrybos bruožai. Spektaklyje scenografas Žilvinas Kempinas sukūrė ypatingą atmosferą – veiksmas vyko aplink juodą dėžę-lagaminą-karstą-lovą“.[19]
Skrajojantis olandas Richard Wagner Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatras, Lietuva 1995 Opera pastatyta pagal Richardą Wagnerį, Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
P.S. Byla OK Sigitas Parulskis Akademinis dramos teatras, Lietuva 1997 kovo 12 Spektaklį galima vadinti jaunųjų aktorių kartos iššūkiu. „P.S Byla OK“ Oskaras Koršunovas kartu su dramaturgu Sigitu Parulskiu, kompozitoriumi Gintaru Sodeika ir dailininku Žilvinu Kempinu pertvarkė tradicines dramos ir scenos taisykles. Spektaklis pasakojo apie 30-metį jaunuolį, kuris iš vienos politinės ir ideologinės sistemos perėjo į kitą.[20] Spektaklio idėja kilo improvizuojant Oskaro Koršunovo kūrybinei grupei.[21]
Roberto Zucco Bernard-Marie Koltes Akademinis dramos teatras, Lietuva 1998 sausio 17 Vienas ryškiausių Oskaro Koršunovo spektaklių. Tai buvo paskutinis spektaklis pastatytas Akademiniame dramos teatre (dabartiniame Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre). Kūrinys buvo tarsi atsakas E. Nekrošiaus „Hamletui“ – abiejuose spektakliuose vyrauja jauno žmogaus tragedija.[22] Roberto Zucco vaidino aktorius Saulius Mykolaitis.
Coco Bernard-Marie Koltes OKT, Nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuva 1998 Spektaklis pastatytas pagal B.-M. Koltes'ą.
Vasarvidžio nakties sapnas William Shakespeare OKT, Lietuva 1999 spalio 17 Spektaklis pastatytas su minimaliomis priemonėmis: lenta, kuri atstoja scenografiją ir prabangius kostiumus. Režisieriui Oskarui Koršunovui svarbu, kad žiūrovas pasikliautų savo vaizduote.[23]
Vienos nakties susitikimas Goran Stefanovski EU – Culture 2000, THEOREM, Švedijos institutas 2000 gegužės 23 Tai 30 minučių trunkantis spektaklis, kurio pagrindiniai veikėjai – Januolis ir prostitutė.[24]
Ugnies veidas Marius von Mayenburg OKT, Lietuva 2000 balandžio 27 Skirtingų kartų nesusišnekėjimas tampa tragedija ir degimu. Scenoje aktoriai vaidina šeimos gyvenimą be jokių apsimetinėjimų. Pjesės pagrindinė mintis – kartų konfliktas.[25]
Meistras ir Margarita Michailas Bulgakovas OKT, Lietuva 2000 rugsėjo 17 Spektaklio premjera įvyko Avinjono festivalyje, sulaukė tarptautinės sėkmės. Pasak Sigitą Parulskį, spektaklis sukurtas remiantis „sapno sapne“ principu.[26] Vyrauja ryški vaidyba, erdvė puikiai pritaikyta, ženklų yra tiek kiek reikia atkurti pasakojimo laiką.[27]
Mes ne pyragai Daniil Charms, Aleksandr Vvedenskij Oslo Nacionalinis dramos teatras, Norvegija 2001 Spektaklis pastatytas pagal rusų rašytojus Daniil Charms, Aleksandr Vvedenskij.
Parazitai Marius von Mayenburg OKT, Lietuva 2001 rugsėjo 21 Spektaklis apie žmones (dvi jaunos poros ir vienišas senelis) ir jų santykius, kokie jie gali būti parazitiški. Į šio spektaklio premjerą buvo atvykęs pats pjesės autorius Marius von Mayenburg. Tai buvo pirmasis spektaklis Lietuvoje, kurį transliavo tiesiogiai per televiziją.[28]
Geismas Sarah Kane OKT, Lietuva 2002 sausio 18 Kartu režisavo Povilas Laurinkus.
Oidipas karalius Sofoklis OKT, Lietuva 2002 birželio 26 Pasak teatro kritiko Valdo Vasiliausko tai reto grožio spektaklis, Vestos Grabšaitės ir Oskaro Koršunovo choreografija, puiki aktorių plastika. Muzika Gintaro Sodeikos.
Žiema Jon Fosse Oslo nacionalinis dramos teatras, Norvegija 2003 2006 metais Lietuvoje Šv. Kotrynos bažnyčioje pagal šią pjesę buvo pastatyta kamerinė opera su Gintaru Sodeika.[29] 2014 metais spektaklis gastroliavo Teatro del Giglio, Luka, Italijoje.
Apvalytieji Sarah Kane Stockholmo karališkasis dramos teatras, „Elverket“ scena, Švedija 2003 Lietuvoje premjera įvyko 2016 metais OKT, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija William Shakespeare OKT, Lietuva 2003 birželio 13 Spektaklio veiksmas vyksta Italijoje XX a. 6-7 dešimtmetyje. Spektaklyje sumoderninama Romeo ir Džuljetos istorija. Dviejų šeimų nesantaika vaizduojama kaip picų ir tešlos varžybos.[30]
Vienatvė dviese Sigitas Parulskis Caene, festivalyje „Les Boreales”, Lietuva 2003 lapkričio 22 Antroji premjera – 2004 m. spalio 24 d. Vilniuje, festivalyje “Gaida”.
Šaltas vaikas Marius von Mayenburg Klaipėdos dramos teatras, Lietuva 2004 kovo 5 Šis spektaklis buvo pastatytas per mėnesį. Jame vaizduojama svetimėjanti visuomenė, netradicinė šeima, po kuria slepiasi nešvarūs savo vidumi žmonės. Scenografiją pasirinko pats režisierius - O. Koršunovas, tai sterilus baltomis plytelėmis išklotas kavinės tualetas.[31]
Cantio Sharon Lynn Joyce OKT, Lietuva 2004 gegužės 18 „Cantio“ – OKT ir „Münchener Biennale“ bendras projektas. Užsakovas – Miuncheno miestas, bendradarbiaujant su teatru „Bayerischen Staatsschauspiel“.
Miestas Jevgenij Griškovec OKT, Lietuva 2005 vasario 20 Režisavo Saulius Mykolaitis, o jam padėjo Oskaras Koršunovas.
Tarelkino mirtis Aleksandr Sukhovo-Kobylin Maskvos teatras Et-cetera, Rusija 2005 Spektaklis apie psichologinius šalies iškrypimus, jos papročius ir tadicijas. [32]
Vaidinant auką Broliai Presniakovai OKT, Lietuva 2005 lapkričio 17 Tai buitiškai redukuota “Hamleto” parafrazė. [33]
Kelyje į Damaską August Strindberg Oslo nacionalinis dramos teatras, Norvegija 2006 Lietuvoje premjera įvyko Klaipėdos dramos teatre 2007 kovo 6 d. Tai spektaklis apie pusamžį menininką, kuris patyręs kūrybinę krizę. Spektaklio veiksmas – tai klaidžiojimas po patologijos muziejų. [34]
Užburtoji fleita W.A.Mozart Turino operos teatras, Italija 2006 Opera.
Užsispyrėlės sutramdymas William Shakespeare Comédie-Fran?aise, Paryžius, Prancūzija 2007 2010 metais šis spektaklis buvo rodomas Aleksandros teatre, Sankt Peterburge, Rusija.
Tos akys J.Fosse Stavangeris, Norvegija 2008 Šis spektaklis gimė Oskaro Koršunovo ir Jono Fosse susitarimu - J. Fosse parašys šį spektaklį, bet jei jį režisuos O. Koršunovas. Šalia Stavangerio, Hundvogo pusiasalyje, prie pat jūros specialiai šiam projektui buvo pastatytas amfiteatras. Spektaklyje pokalbis vyksta tarp jauno vyro ir jaunos moters, o vėliau tarp seno vyro ir senos moters. Spektaklis truko pusantros valandos. [35]
Hamletas William Shakespeare Tesalonikai, Makedonija, Stavangeris, Norvegija, Vilnius, Lietuva 2008 Williamo Shakespeare’o „Hamletas“ ir jo kūrybinis procesas atskleidė naują Oskaro Koršunovo biografijos etapą. Režisierius atrado naują aplinką – OKT studiją. Statant „Hamletą“ režisieriui ir aktoriams buvo svarbus pats procesas.[36]
Meilės eleksyras G.Donizetti Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuva 2008 Opera.
Dugne Maksimas Gorkis Oslo nacionalinis teatras, Norvegija 2009 Lietuvoje premjera įvyko 2010 metais OKT.
Sidabrinis ežeras Kurt Weill Teatras „Folkopera“, Stokholmas, Švedija 2010 Pagal režisierių Oskarą Koršunovą ši folkopera yra netradicinis sumanumas. Operos siužetas primeną naivią pasaką - policininkas nušauna alkaną žmogų, kuris valgė ananasą, ir jausdamas kaltę išeina iš tarnybos. Policininkas laimi loterijoje ir nusipirkęs pilį, joje rūpinasi vagimi.[37]
Tartiufas Moljeras Orhuso miesto teatras, Danija 2011 O. Koršunovo „Tartiufas“ šiuolaikiškas, savito stiliaus; režisierius puikiai derina naujoviškus elementus su klasikiniais, – pavyzdžiui, repas bei hip-hopas persipina su barokine muzika, o klasikinių, Versalio gyvatvores primenančių griežtų linijų labirintinėje scenografijoje įterpta Philipo Starcko kėdė.[38]
Miranda William Shakespeare OKT, Lietuva 2011 Šis spektaklis gastroliavio 2015 metais Graikijoje, teatre „Poreia“, Atėnai. „Miranda“ yra inscenizacija pagal Williamo Shakespeare’o „Audrą“ ir kitus jo kūrinius. „Mirandoje“ pasakojama apie absurdišką kovą dėl valdžios. Vaizduojamas žmogus nepritapęs prie vyraujančios sistemos, kalinamas savo paties pasaulyje.[39] Režisierius atsisako žaismingumo elementų, bet sutelkia dėmesį į žmones ir jų išgyvenimus. Protarpiais pasakojimas pasidaro lyriškas, tragiškas, komiškas.[40]
Išvarymas Marius Ivaškevičius Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuva 2011 2014 metais šis spektaklis pasirodė Latvijoje Rygos “Dailes” teatre.
Peras Giuntas Henrik Ibsen Oslo nacionalinis teatras, Norvegija 2012 „Peras Giuntas“ – dažniausiai statoma norvegų poetinė drama pasaulyje. Ji atspindi norvegų pasaulėjautos ir pasaulėžiūros sandarą, o Ibseno biografijos ir kūrybos tyrinėtojai vadina ją autobiografine drama, nepaisant gausybės čia veikiančių fantastiškų ir pasakiškų herojų. Dramos struktūra nutolusi nuo tradicinio linijinio pasakojimo, kur scenos logiškai išplaukia viena iš kitos.[41]
Katedra Justinas Marcinkevičius Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuva 2012 J. Marcinkevičius „Katedra“ – tai garsiojo architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus istorija. Pjesėje apmąstomas Lietuvos valstybės susidarymo ir suvienijimo etapas, architekto kūrėjo ir tarnavimo bažnyčiai santykis. Akivaizdu, jog režisierius labiau susikoncentravo į tai, kas jam pačiam aktualu – į Lauryno kaip menininko, maištininko temą. Lietuviškumo, meilės istorijos su Ieva-Terese temos nustumiamos į antrą planą.[42]
Paskutinė Krepo juosta Samuel Beckett OKT, Lietuva 2013 gegužės 30 Šio kūrinio idėją Oskaras Koršunovas kartu su kino ir televizijos aktoriumi Juozu Budraičiu brandino dvidešimt metų. Spektaklis pastatytas pagal airių dramaturgo Samuelio Becketto pjesę "Paskutinė Krepo juosta".[43]
Žuvėdra Antonas Čechovas OKT, Lietuva 2013 „Tai yra labai gera pjesė eksperimentuoti. Nuo pat pradžių ji buvo pasmerkta paieškoms. „Žuvėdroje“ tęsiame temas, kurios yra „Hamlete“, „Dugne“: šiuolaikinis teatras, šiuolaikinis aktorius, šiuolaikinis žiūrovas. „Žuvėdra“ – tai tarsi trečioji triptiko dalis. Visas šias dalis jungia ypatingas dėmesys aktoriams....<>"- teigia O. Koršunovas[44]
Fidelijas Liudvikas van Bethovenas Bergeno nacionalinė opera, Norvegija 2013 Lietuvoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ši opera buvo rodoma 2015 metais.
Prarastas laikas Marcel Proust Festivalis „Gaida“, Lietuva 2013 Tai muzikinis spektaklis, pastatytas pagal Prancūzų rašytojo Marcelio Prousto romanus. Muziką spektakliui kūrė lietuvių kompozitoriai.
Kankinys Marius von Mayenburg Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuva 2015 Spektaklis „Kankinys“ pastatytas pagal Marius von Mayenburg pjesę atskleidžia visuomenės ir jauno žmogaus santykį su religija. „Kankinio“ centre yra jaunas religingas vaikinas Benjaminas, kuris atėjęs į mokyklą pradeda cituoti Biblijos raštus.  Šiame spektaklyje O. Koršunovas žaidžia su aktoriais – pasirenka tiek jaunosios, tiek senosios kartos atstovus ir stebi, kas iš to išeis. Skiriamasis Oskaro Koršunovo bruožas, kuris galbūt padėjo lengviau perteikti žiūrovams religijos ir kitų socialinių problemų temą pjesėje yra humoras. Šiame spektaklyje buvo atskleista daug šiuolaikinės visuomenės socialinių problemų pavyzdžiui tokių kaip seksualinės mažumos, antisemitizmas.[45]
Mūsų klasė Tadeusz Słobodzianek Nacionalinis teatras, Oslas, Norvegija 2015 Spektaklyje „Mūsų klasė“ parodoma, kaip kintančios ideologijos veikia artimus žmones: kartu augę, mokęsi, dainavę, šokę, mylėję vieni kitus, jie tampa vienas kito išdavikais, kankintojais, budeliais, žudikais ir toliau gyvena, vis kitaip vertindami savo bendrą praeitį.[46]
Apvalytieji Sarah Kane OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuva 2016 „Būti įsimylėjus – tai lyg būti Aušvice“ – tokia Rolando Barthes‘o frazė paskatino britų dramaturgę Sarah Kane parašyti dramą „Apvalytieji“. Režisierius Oskaras Koršunovas OKT studijoje su aktoriumi Dariumi Meškausku ir jauniausia savo aktorių grupe pristatė spektaklį pagal tragiškai gyvenimą sustabdžiusios rašytojos kūrinį.[47]

Apdovanojimai redaguoti

  • „Fringe Feast“ (1990) ir „Herold Angel“ (1995) prizai Edinburgo tarptautiniame teatro festivalyje
  • Torūnės festivalio „Kontakt“ specialūs prizai (1991, 1998)
  • Lietuvos teatro sąjungos specialus prizas už „Labas Sonia Nauji Metai“ (1994, neįteiktas)
  • Europos teatrų sąjungos prizas už „Naująją teatro realybę“ (2002)
  • Zalcburgo festivalio Montblanc‘ prizas „Young Directors Project Award“ (2002)
  • Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2002)
  • Normandijos festivalio „Teatras regione“ geriausio rež. apdovanojimas (2003)
  • Sarajevo festivalio MESS publikos prizas (2001) ir kritikų prizas „Auksinė išlaisvinimo kaukė“ (2003)
  • Belgrado festivalio BITEF pagrindinis prizas (2004)
  • Lietuviški: „Kristoforas“ (1995, 2000), „Stiklinė pakalnutė“ (2004, 2006), „Auksinis scenos kryžius“ (2004) už geriausius sezonų spektaklius, Vilniaus miesto Šv. Kristoforas už nuopelnus kultūrai.
  • Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius
  • „Hamletas“ pripažintas geriausiu spektakliu dramaturgijos nominacijoje (Kroatija, 2009)
  • Tapo LTV šviesuoliu nominacijoje „Kultūra“ – „Už Lietuvos kultūros nešimą į pasaulį“ (2007)
  • Vilniaus miesto mero padėka (2008)
  • Prancūzijos meno ir literatūros ordino kavalieriaus titulas (2009).
  • 2011 m. Auksinis scenos kryžius už spektaklio „Išvarymas“ režisūrą.

Išnašos redaguoti

  1. ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18.
  2. ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18
  3. ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18
  4. ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras,  „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p. 323
  5. ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras,  „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p. 324
  6. ↑ R. Vasinauskaitė, Lietuvos teatras Trumpa istorija „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2009 p.202
  7. ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2015-05-18.
  8. ↑ Rasa Vasinauskaitė The theatre of Oskaras Koršunovas, Baltos lankos, 2002, 10 p.
  9. ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p 124.
  10. ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  Oskaras Koršunovas, OKT, žiūrėta 2016-05-18.
  11. ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ OKT, Oskaras Koršunovas, žiūrėta 2016-05-26
  12. ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/ OSKARAS KORŠUNOVAS, OKT, žiūrėta 2016-05-15
  13. ↑ Vasinauskaitė The theatre of Oskaras Koršunovas, Baltos lankos, 2002, p 8.
  14. ↑ Ten pat p. 10.
  15. ↑ Daiva Šabasevičienė Oskaras Koršunovas, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras, p. 54
  16. ↑ http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/daniil_charms_jelizaveta_bam/ „Daniil Charms. Jelizaveta Bam“, OKT, žiūrėta 2016-05-20
  17. ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p. 110
  18. ↑ Ten pat p. 122
  19. ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p.  108
  20. ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p. 204
  21. ↑ Oskaras Koršunovas: „Mes išgyvenom istorinį lūžį“ (kalbėjosi R. Balevičiūtė), S. Parulskis, 3 pjesės, Vilnius TKIEC/ baltos lankos, 2006, p. 170–171.
  22. ↑ Rasa Vasinauskaitė Laikinumo teatras, „Lietuvos kultūrų tyrimo institutas“, Vilnius, 2010, p.  294.
  23. ↑ http://www.okt.lt/spektakliai/vasarvidzio-nakties-sapnas/ „Vasarvidžio nakties sapnas“, OKT, žiūrėta 2016-05-20
  24. ↑ http://www.okt.lt/spektakliai/vienos-nakties-susitikimas/ „Vienos nakties susitikimas“, OKT, žiūrėta 2016-05-20
  25. ↑ http://www.okt.lt/spektakliai/ugnies-veidas/ „Ugnies veidas“, OKT, žiūrėta 2016-05-20
  26. ↑ http://www.teatras.lt/lt/spektakliai/michail_bulgakov_meistras_ir_margarita/  „Michail Bulgakov. Meistras ir Margarita“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, žiūrėta 2016-05-20
  27. ↑ http://www.okt.lt/spektakliai/meistras-ir-margarita/ „Meistras ir Margarita“, OKT, žiūrėta 2016-05-20
  28. ↑ http://okt.hosting1.5ci.lt/main.php3?menu_id=2&lang=l&sid=5&spauda=1&spid=6[neveikianti nuoroda] Rūta Oginskaitė „Oskaro Koršunovo aktoriai tyrinėja, kas yra parazitai“, OKT, Mūzų malūnas,2001-09-25
  29. ↑ http://www.okt.lt/recenzijos/norvegu-ziema-lietuviska-vasara/ Daiva Tamošaitytė, „Norvegų žiema lietuvišką vasarą“, OKT, Literatūra ir menas, 2006-09-01
  30. ↑ http://www.okt.lt/recenzijos/istabioji-ir-graudzioji/ Rasa Vasinauskaitė „Įstabioji ir graudžioji“, OKT, 7 Meno dienos, 2003-10-31
  31. ↑ http://www.ve.lt/naujienos/kultura/kulturos-naujienos/saltas-vaikas-ziurovo-nesusilde-384300/ Rima Čeliauskaitė „"Šaltas vaikas" žiūrovo nesušildė“, Vakarų ekspresas, 2004-03-08
  32. ↑ http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110307051431/http://www.culture.lt/7md/?leid_id=656&kas=straipsnis&st_id=4089 Archyvuota kopija 2016-01-05 iš Wayback Machine projekto. Ignotas Tonkūnas „"Tarelkino mirtis", arba Mimikrija Maskvoje“, LIBIS, 7 meno dienos, nr. 656, 2005-04-08
  33. ↑ http://www.okt.lt/recenzijos/opiumas-liaudziai-arba-lazdele-i-aki/ Rasa Vasinauskaitė „Opiumas liaudžiai, arba lazdele į akį“, OKT, 7 meno dienos, 2005-11-25
  34. ↑ http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=53908#gsc.tab=0 Šarūnė Trinkūnaitė „Saviieškos inferno“, Menų faktūra, 2007-03-09
  35. ↑ http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110307044743/http://www.culture.lt/7md/?leid_id=813&kas=straipsnis&st_id=8628 Archyvuota kopija 2021-07-17 iš Wayback Machine projekto. Daiva Šabasevičienė „Gyvenimo ratas vandens ir dangaus fone“, LIBIS, 7 meno dienos, nr. 813, 2008-09-05
  36. ↑ http://www.okt.lt/kurejai/oskaras-korsunovas/  „Oskaras Koršunovas“, OKT, žiūrėta 2016-05-18
  37. ↑ http://www.menufaktura.lt/?m=3391&s=63574#gsc.tab=0 Alma Braškytė „Apie laiką ir asmeninę atsakomybę“, Menų faktūra, 2010-03-22
  38. ↑ http://www.delfi.lt/veidai/kultura/okorsunovas-tartiufas-butu-labai-aktualus-lietuvoje-kuri-tiesiog-persisunkusi-tartiufizmu.d?id=44119065 „O.Koršunovas: „Tartiufas“ būtų labai aktualus Lietuvoje, kuri tiesiog persisunkusi tartiufizmu“, delfi.lt, 2011-04-07
  39. ↑ http://menufaktura.lt/index.php/print/print.php?m=3391&s=64393#gsc.tab=0[neveikianti nuoroda] Miroslaw Baran „Sala rytuose. Nuostabus Oskaro Koršunovo spektaklis“, Menų faktūra, trojmiasto.gazeta.pl, 2011-08-05
  40. ↑ http://menufaktura.lt/index.php/print/print.php?m=3391&s=64393#gsc.tab=0[neveikianti nuoroda] Matylda Sielska „Pavergtas protas (Miranda)“, Menų faktūra, e-splot.pl, 2011-08-18
  41. ↑ http://www.lteatras.lt/lt/2012-2013/pasaulyje/137-likimo-kelione-pero-giunto-laivu Helmutas Šabasevičius „Likimo kelionė Pero Giunto laivu“, Lietuvos teatras, žiūrėta 2016-05-26
  42. ↑ http://www.g-taskas.lt/ispudziai-is-o-korsunovo-premjeros-katedra/ Jurga Mandrijauskaitė „Įspūdžiai iš O. Koršunovo premjeros "Katedra"“, g-taškas.lt, žiūrėta 2016-05-26
  43. ↑ http://www.okt.lt/spektakliai/paskutine-krepo-juosta/ „Paskutinė krepo juosta“, OKT, žiūrėta 2016-05-26
  44. ↑ http://www.okt.lt/spektakliai/zuvedra/ „Žuvėdra“, OKT, žiūrėta 2016-05-26
  45. ↑ http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=61055#gsc.tab=0 Kamilė Žičkytė „Religija scenoje: kas tampa kankiniu?“, Menų faktūra, 2015-03-13
  46. ↑ http://kultura.lrytas.lt/scena/o-korsunovo-musu-klase-osle-teismas-rauda-pranasyste.htm Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto. Rūta Oginskaitė „O.Koršunovo „Mūsų klasė“ Osle. Teismas, rauda, pranašystė“, Lietuvosrytas.lt, 2015-09-10
  47. ↑ http://www.okt.lt/spektakliai/premjera-apvalytieji/ „Apvalytieji“, OKT, žiūrėta 2016-05-20

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Oskaras_Koršunovas&oldid=7246891"