Opidumas (lot. oppidum, dgs. oppida) – įtvirtinta gyvenvietė, paprastai kalvos viršūnėje, Galijoje ir kitose teritorijose šiauriau Alpių. Daug opidumų užkariavus Romai tapo senovės Romos administracinio vienetų centrais. Lotynų kalboje opiddum ėmė reikšti 'miestas'.

Manchingo opidumo rekosntrukcija

Žodis kildinamas iš lot. ob-pedum 'uždaras plotas', galbūt iš IE *pedóm- 'užimtas plotas', 'pėdos atspaudas'.

Julijus Cezaris žodžiu oppida vadino geležies amžiaus keltų gyvenvietes, buvusias Galijoje. Dabar šiuo žodžiu vadinami ikirominiai miestai, egzistavę Vakarų ir Centrinėje Europoje. Dabar opidumais paprastai vadinamos didelės įtvirtintos ikirominės gyvenvietės.

Daugelis opidumų išaugo iš piliakalnių, nors ne visi jie turėjo gynybinę reikšmę. Žeminiais įtvirtinimais (grioviais ir pylimais) apsupti opidumai žinomi kaip uždarieji opidumai (angl. enclosed oppidum). Opidumų klestėjimo laikais laikomi II-I a. pr. m. e. Opidumai buvo šiauriau Alpių - dabartinėse Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje.

Pagrindiniai struktūriniai opidumų bruožai:

  • sienos ir vartai,
  • erdvus išplanavimas,
  • dominuojanti aplinkinėse teritorijose padėtis.

Opidumai skyrėsi dydžiu, forma, juose vykdyta veikla ir politine svarba. Ne visi opidiumai buvo genčių sostinės. Pvz., helvetai (rytų Alpės) turėjo 12 opidumų, o biturigai (centrinė Galija) turėjo mažiausiai 20-30 opidumų.

Kiti bruožai:[1]

  • viešojo gyvenimo irba administraciniai centrai,
  • juose nuolat gyvendavo mažiausiai 1000 žmonių,
  • jie buvo sudalinti į zonas su skirtingomis funkcijomis.

Opidumų vystymasis buvo svarbus etapas Europos urbanizacijoje. Opidumai buvo pirmos didelės gyvenvietės šiauriau Viduržemio jūros regiono, kurias tikrai galima laikyti miestais. Cezaris rašė, kad kiekviena galų gentis gali turėti po kelis opidumus, bet jie būna nevienodai svarbūs. Galbūt jis turėjo omenyje, kad opidumai sudarė tam tikrą hierarchinę sistemą.

Užkariautose teritorijose romėnai opidumų sistemą naudojo kaip imperijos žemėms administruoti. Daugelis jų tapo romėnų miestais, kurie dažnai nuo kalvų viršūnių persikėlė į lygumas.

Nuorodos redaguoti