Oksimetras
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Oksimetras – prietaisas, kuriuo galima nustatyti kraujo įsotinimą deguonimi, naudojant fotometrinius metodus.
Didelis oksimetrijos privalumas, lyginant šį metodą su dujų analizės metodais arba poliarografiniais (cheminės analizės) metodais yra tas, kad šiuo atveju nereikia imti kraujo pavyzdžių ir matuoti galima nepertraukiamai. Tai ypač svarbu analizuojant patologines hemoglobino savybes.
Oksimetras nustato SpO2 bei širdies pulsavimo duomenis siųsdamas dvi mažo intensyvumo šviesos bangas, vieną raudoną, kitą infraraudonųjų spindulių, kiaurai kūno audinį į fotodetektorių. Matavimo metu signalo jėga nustatoma iš kiekvieno šviesos šaltinio ir priklausoma nuo daviklio padėties, šviesos intensyvumo, arterinio ir veninio kraujo spaudimo (įskaitant ir pulso keitimosi laiką) bei kūno audinių.
Deguonies koncentracijos kraujyje nustatymas gali būti atliekamas, nes deguonies prisotintas kraujas absorbuoja mažiau raudonos spalvos šviesos nei deguonies neprisotintas kraujas. Kadangi SpO2 matavimai priklauso nuo kraujagyslių pulsavimo, kiekviena sąlyga kuri sutrikdytų kraujo spaudimą (pvz.: užrišant varžtį ant rankos) gali pakenkti tiksliems širdies ritmo bei SpO2 matavimams atlikti.
Darbo režimas redaguoti
Tipinis pulsoksimetras naudoja elektroninį procesorių ir keletą nedidelių šviesą skleidžiančių diodų (ŠSD),[1] nukreiptų į fotodiodą per pusiau permatomą paciento kūno dalį, dažniausiai piršto galiukas arba ausies galiukas. Vienas šviesos diodas yra raudonas, su bangos ilgiu 660 nm, kitas infraraudonas su bangos ilgiu 940 nm.[2] Šviesos absorbcija šiuose bangų ilgiuose žymiai skiriasi tarp kraujo, kuris priturtintas deguonimi, ir krauju, kuris neturi deguonies. Priturtintas deguonimi hemoglobinas absorbuoja daugiau infraraudonųjų spindulių ir praleidžia daugiau raudonos šviesos. Deoksigenuotas hemoglobinas praleidžia daugiau infraraudonųjų spindulių ir absorbuoja daugiau raudonos šviesos. Šviesos diodai iš eilės praeina ciklą: vienas įsijungia, paskui kitas, paskui abu išsijungia maždaug trisdešimt kartų per sekundę, kas leidžia fotodiodui reaguoti į raudoną ir infraraudoną šviesą atskirai, o taip pat derintis su bazine aplinkos šviesos linija.[3]
Išnašos redaguoti
- ↑ „Устройство И Способ Для Определения Основных Показателей Жизнедеятельности Субъекта“. elibrary.ru. Nuoroda tikrinta 2023 m. sausio 17 d.
- ↑ „Как работает пульсоксиметр и зачем измерять уровень сатурации“. yavitrina.ru. Nuoroda tikrinta 2023 m. sausio 17 d.
- ↑ „Principles of pulse oximetry“. frca.co.uk. Suarchyvuotas originalas 2015-02-24. Nuoroda tikrinta 2023 m. sausio 17 d.