Ofelija (palydovas)
 Erdvėlaivio Voyager 2 nuotrauka | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | Richard J. Terrile / Voyager 2 |
| Atrastas | 1986 m. sausio 20 d. |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 53 764 km |
| Ekscentricitetas | 0,0101 |
| Apskriejimo periodas | 0,37641 d. |
| Posvyris | 0,093° (į Urano ekvat.) |
| Planetos palydovas | Urano |
| Fizinės charakteristikos | |
| Dimensijos | 54 × 38 km[1] |
| Vidutinis skersmuo | 43 km |
| Paviršiaus plotas | ~5800 km² |
| Tūris | ~41 000 km³ |
| Masė | ~5,3×1016 kg |
| Vidutinis tankis | 1,3 g/cm³ |
| Laisvojo kritimo pagreitis | 0,007 m/s² |
| Pabėgimo greitis | 0,018 km/s |
| Ašies posvyris | 0 |
| Albedas | 0,07 |
| Paviršiaus temperatūra | vid: 64 K |
Ofelija (angl. Ophelia) arba Uranas VII – gamtinis Urano palydovas. 1986 m. sausio 20 d. atrastas iš erdvėlaivio Voyager 2, skriejusio pro Uraną, darytų nuotraukų[2]. Iš karto po atradimo suteiktas laikinas S/1986 U 8 pavadinimas. Vėliau jis pastebėtas tik Hablo kosminiu teleskopu 2003 metais. Vėliau pavadintas Polonijaus dukters vardu iš Viljamo Šekspyro dramos „Hamletas“.
Apie jį praktiškai nieko nežinoma, išskyrus jo orbitą [3], spindulį, kuris lygus 21 km [4], bei geometrinį albedą, lygų 0.07[5]. Voyager 2 kadruose Ofelija atrodo kaip itįsęs objektas, Jo orbitos pusašių santykis yra 0.7 ± 0.3 [6].
Ofelija yra kaip Urano žiedo Epsilon išorinis aviganis. Ofelijos orbita yra sinchroninėje Urano orbitoje, taigi dėl potvyninių jėgų lėtai yra [7].
Pastabos apie pavadinimą redaguoti
Vienas asteroidas vadinamas tuo pačiu vardu – 171 Ofelija.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
- ↑ B. Smith, „IAUC 4168: Sats and rings of Uranus; CCO“, 1986.
- ↑ Jacobson, R.A. (1998). „The Orbits of the Inner Uranian Satellites From Hubble Space Telescope and Voyager 2 Observations“. The Astronomical Journal. 115: 1195–1199. doi:10.1086/300263.
- ↑ E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
- ↑ E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
- ↑ E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.
- ↑ E. Karkoschka, „Comprehensive Photometry of the Rings and 16 Satellites of Uranus with the Hubble Space Telescope“, 2001. Icarus 151: 51–68.