Nykstančios kalbos

Nykstančios kalboskalbos, turinčios tiek mažai vartotojų, kad gali nustoti būti vartojamos. Pavyzdžiui, per XIX ir XX a. dėl JAV valdžios vykdomos politikos išnyko daugelis indėnų kalbų. Kai nebelieka žmonių, kuriems ta kalba yra gimtoji, kalba vadinama mirusia (išnykusia).

Nykimo požymiai redaguoti

Nėra aiškios ribos, kurią peržengus kalba būtų pradedama laikyti nykstančia. Naudojami 3 pagrindiniai kriterijai:

  • žmonių, kuriems ta kalba yra gimtoji, skaičius;
  • žmonių, kuriems ta kalba yra gimtoji, amžiaus vidurkis;
  • vaikų, išmokstančių tą kalbą, procentas.

Kalbančiųjų skaičius yra ne toks svarbus kriterijus, nei jų amžiaus vidurkis. Pavyzdžiui, bretonų kalba šneka apie 500 000 žmonių, vyresnių nei 50 metų, tačiau tik 2000 žmonių, jaunesnių nei 25 metai – taigi, tikėtina, kad ši kalba išnyks per artimiausią šimtmetį. Kita vertus, ladinų kalba (vartojama šiaurės Italijoje) šneka tik 30000 žmonių, tačiau beveik visi vaikai išmoksta gimtąją kalbą – taigi ji nelaikoma nykstančia.

Nykimo priežastys redaguoti

Kalbų nykimas ir naujų atsiradimas – natūralus procesas, nuolat vykstantis per visą žmonijos istoriją. Pavyzdžiui, lotynų kalba išnyko, tačiau jos pagrindu susidarė šiuolaikinės romanų kalbos. Vykstant tautų migracijai, maišantis tautoms ir jų kalboms, taip išnyksta vienos kalbos, o jų vietą užima kitos.

Kita vertus, ypač pastaraisiais šimtmečiais daugelis kalbų išnyko dėl sąmoningai vykdomos kalbų naikinimo politikos. Kalbų naikinimo (lingvicido) mechanizmai:

Kai kurie kalbų nykimo mechanizmai nėra prievartiniai:

Nuorodos redaguoti