Nitnetdžeras (Ninečeras) – trečiasis antrosios Egipto dinastijos faraonas. Vardas reiškia „dieviškas“ arba „priklausantis dievui“, dieviškumas siejamas su saulės dievu Ra. Manoma, kad Egiptą valdė 40−50 metų. Pagal Palermo akmens įrašus, tikėtini 35 jo valdymo metai. Valdė apie 2850–2750 m. pr. m. e. laikotarpyje.
Apie Ninetdžerą žinoma daugiausiai iš antrosios dinastijos faraonų. Rasti trys kapai su Nitnetdžero antspaudais Sakaros šiaurinėje dalyje, vienas Heluane bei rastas paties Nitnetdžero kapas Sakaroje, apie 130 metrų atstumu nuo spėjamo Hotepsechemvio (ir Nebros?) kapo. Didelėje mastaboje Gizoje rasti penkių skirtingų Ninetdžero antspaudų įspaudai vazose. Daugiausiai apie Ninetžero valdymą žinoma iš Palermo akmens įrašų. Minimi karaliaus ritualiniai pasirodymai ir vedamos šventės. Išskyrus 19-aisiais metais paminėtą šventę Nekhbet garbei, kiti įvykiai susiję su Memfiu ir jo apylinkėmis.
Palermo akmens įrašai nutrūksta 19-aisiais valdymo metais ir tai, kad Ninetdžero vardo įrašai rasti išskirtinai apie Memfį, daro tikėtiną versiją, kad karalius tikriausiai kontroliavo tik Žemutinį Egiptą ir valstybėje buvo prasidėję maištai, apie ką galbūt minima Palermo akmens eilutėje, skirtoje 13-iems Ninetdžero valdymo metams. Iš rastų vazų įrašų tikriausiai patvirtinami 24-ieji ir 34-ieji Ninetdžero valdymo metai. Jei taip, tai karalius turėjo vesti Sed šventę trisdešimtaisiais metais, bet apie tai nėra jokių žinių. Tikėtina, kad didelis kiekis indų su gėrybėmis, rastas po Džoserio piramide, buvo skirtas šiai šventei, kuri neįvyko dėl šalį apėmusių maištų. Išliko Ninetdžero alebastrinė statulėlė, vaizduojanti jį su Sed švente siejamu drabužiu. Ši statulėlė yra anksčiausias žinomas pilnas trijų matmenų karališkasis vaizdinys Egipto istorijoje. Kita statulėlė, skirta žyniui Hotepdjefui, nurodo valdžios tęstinumą tarp pirmųjų trijų antrosios dinastijos karalių, nes Hotepdjefas aptarnavo visų jų trijų pomirtinius kultus.
