Nikita Michalkovas
| Nikita Michalkovas rus. Никита Сергеевич Михалков | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1945 m. spalio 21 d. Maskva |
| Tėvai | Sergejus Michalkovas Natalija Končalovskaja |
| Veikla | Rusijos kino režisierius, aktorius, scenaristas, prodiuseris |
| Alma mater | VGIK |
| Žymūs apdovanojimai | |
 Vikiteka |
Nikita Michalkovas |
Nikita Michalkovas (rus. Никита Сергеевич Михалков, g. 1945 m. spalio 21 d. Maskva) – Rusijos kino režisierius, aktorius, scenaristas, prodiuseris.
Biografija redaguoti
Tėvas poetas Sergejus Michalkovas, motina poetė Natalija Končalovskaja, brolis kino režisierius Andrejus Končialovskis.
1963–1966 m. mokėsi B. Ščiukino teatro mokykloje, 1971 m. baigė Kinematografijos institutą (mokėsi pas M. Rommą). Kine debiutavo kaip aktorius, išgarsėjo sukūręs Kolios vaidmenį filme „Aš vaikštau po Maskvą“ (1964 m., režisierius Georgijus Danelija). 1974 m. sukūrė savo pirmą ilgametražį vesterno stiliaus nuotykinį filmą „Savas tarp svetimų, svetimas tarp savų“. Kūrybai būdingas subtilus psichologizmas, improvizacija, stiliaus pojūtis, ironija, vaizdo plastinis raiškumas. Jo kino filmuose keliama žmogaus vertės ir unikalumo tema, į žmogų ir į jo situaciją žvelgiama iš istorijos perspektyvos.[1]
Vaidmenys redaguoti
- Kolia – Aš vaikštau po Maskvą, 1964 m., režisierius Georgijus Danelija;
- Minskis – Stoties prižiūrėtojas, 1972 m., režisierius S. Solovjovas;
- Aleksejus Ustiužantnas – Sibiriada, 4 serijos, 1978 m., režisierius Andrejus Končialovskis;
- Andrejus – Dviese stotyje, 1982 m., režisierius Eldaras Riazanovas;
- Paratovas – Žiaurus romansas, 1984 m., režisierius Eldaras Riazanovas;
- Olegas – Persona non grata, 2005 m., režisierius Kšištofas Zanusis,
Pastatymai redaguoti
- Savas tarp svetimų, svetimas tarp savų (1974 m.);
- Meilės vergė (1976 m.);
- Nebaigta pjesė mechaniniam pianinui, pagal A. Čechovą (1977 m.), San Sebastiano kino festivalio prizas, scenarijaus autorius;
- Keletas dienų iš Oblomovo gyvenimo, pagal L Gončarovą (1979 m.);
- Juodosios akys, A. Čechovo kūrybos motyvais (1987 m.), Kanų kino festivalio prizas;
- Penki vakarai, pagal A. Volodiną (1979 m.);
- Giminė (1981 m.);
- Be liudininkų (1983 m.);
- Urga – meilės teritorija (1991 m.);
- Saulės išvarginti (1994 m.), scenarijaus autorius; Kanų kino festivalio prizas;
- Sibiro kirpėjas (1998 m.);
- 12 (2007 m.), Venecijos kino festivalio prizas;
- Saulės išvarginti 2 (2010 m.);
- Saulės smūgis (2014 m.).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Neringa Kažukauskaitė. Nikita Michalkovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 23 psl.