Nenugalima jėga

Nenugalima jėga (dažnai pranc. force majeure, rečiau lot. vis major) – teisės principas, reiškiantis, kad negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. ad impossibile nemo tenetur). Šis principas dažnai taikomas sutartyse, nurodant, kad esant išskirtinėms ir nei vienos iš sutarties šalių nekontroliuojamoms sąlygoms (pavyzdžiui, įvykus žemės drebėjimui, potvyniui, ugnikalnio išsiveržimui ar kitai stichinei nelaimei, kilus karui, įvykus perversmui, patyrus nusikaltimo žalą ar pan.) sutarties įsipareigojimai gali būti nevykdomi ir abi ar viena iš šalių atleidžiama nuo atsakomybės. Principas taikomas tiek atskirų šalių civilinėje, tiek ir tarp valstybių galiojančioje tarptautinėje teisėje.

Kobės žemės drebėjimo sukeltas poveikis yra vienas iš nenugalimos jėgos pavyzdžių.

Lietuva

Lietuvos civiliniame kodekse nenugalima jėga įvardinta prievolių teisei skirtoje Šeštoje knygoje, 6.212 straipsnyje, kurio pirmos dvi dalys teigia:

1. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. 2. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas