Negarbingi šunsnukiai

Negarbingi šunsnukiai

PavadinimasInglourious Basterds
Kilmės šalis JAV
Vokietija
RežisieriusQuentin Tarantino
Prodiuseris (-iai)Lawrence Bender
Scenaristas (-ai)Quentin Tarantino
VaidinaBrad Pitt
Christoph Waltz
Michael Fassbender
Eli Roth
Diane Kruger
Daniel Brühl
Til Schweiger
Melanie Laurent
Lea Seydoux
Metai2009
ŽanrasKarinis, nuotykių, veiksmo
Trukmė152 min.
Kalbaanglų
prancūzų
vokiečių
italų
PlatintojasThe Weinstein Company
Universal Studios
Biudžetas70 mln. JAV dolerių

Negarbingi šunsnukiai (angl. Inglourious Basterds) – 2009 m. karinis filmas, kurį sukūrė ir režisavo Quentin Tarantino. Vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Brad Pitt. Filmas kurtas keliose šalyse, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją. Filmuoti pradėta 2008 metų spalio mėnesį.

Filme, kurio veiksmas vyksta alternatyvioje realybėje Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių okupuotoje Prancūzijoje, rengiami du sąmokslai prieš nacistinės Vokietijos lyderius. Vieną sąmokslą rengia jauna žydė kino teatro savininkė, o kitą – amerikiečių karių komanda, pasivadinusi šunsnukiais.

„Negarbingi šunsnukiai“ buvo pristatyti 62-ajame Kanų kino festivalyje ir varžėsi dėl prestižinio apdovanojimo – Auksinės palmės šakelės. Tai vienintelis amerikiečių filmas, 2009 metų Kanų kino festivalyje iškovojęs apdovanojimą – geriausio aktoriaus apdovanojimą gavo Christoph Waltz.

Pavadinimas redaguoti

Filmo pavadinimą sugalvojo režisierius Enzo Castellari, kuris 1978 metais sukūrė filmą „The Inglorious Bastards“. Nors tiek senesniame, tiek naujesniame filme yra panašumų, Tarantino pabrėžė, jog jo kurtas filmas yra originalus darbas, o ne perdaryta 1978 metų filmo versija.

Tarantino savo filmą pavadino šiek tiek kitaip nei 1978 metų filmas. Taisyklinga anglų kalba filmas turėtų vadintis „Inglorious Bastards“. Paklaustas apie pavadinimą, Tarantino nepaaiškino, kodėl pirmame žodyje pridėjo raidę u, ir pareiškė: „O dėl „Basterds“? Tiesiog taip tariasi: Basterds“[1]. Vėliau režisierius pareiškė, kad „Inglourious Basterds“ pavadintas „pagal Tarantino tartį“[2].

Siužetas redaguoti

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

1941 metais vokiečių okupuotoje Prancūzijoje pulkininkas Hansas Landa (vaid. Christoph Waltz), pravarde „Žydų medžiotojas“, iššaudo žydų Dreifusų šeimą. Pasprukti pavyksta tik nepilnametei Šosanai (vaid. Mélanie Laurent), kurios Landa nesivijo. Tuo metu JAV leitenanto Aldo Reinas (vaid. Brad Pitt) rekrutams – iš aštuonių žydų-amerikiečių karių sudaryta komanda – įsakyta nusileisti Prancūzijoje iki kol į šalį įžengs sąjungininkai. Komandos tikslas – pasėti paniką Trečiajame Reiche žiauriai nužudant kaip įmanoma daugiau vokiečių kariškių. Komanda, pasivadinusi Šunsnukiais, laikosi politikos neimti kalinių ir nuskalpuoti aukoms galvas. Šunsnukių taktika – palikti vieną kariškį gyvą, kad jis pasiųstų žinią apie terorą. Leitenantas Reinė išsigelbėjusiems ant kaktų peiliu išpjausto nacių svastiką, kad nacis būtų atpažįstamas po karo.

Praėjus ketveriems metams nuo šeimos išžudymo, Šosana išgalvota tapatybe valdo mažą kino teatrą Paryžiuje. Ji sutinka Frederiką Zolerį (vaid. Daniel Brühl), vokiečių snaiperį ir karo didvyrį, kurio žygdarbis bus atšvęstas būsimu propagandiniu filmu. Nors mergina atsisako jos pasiūlymui draugauti, įsimylėjęs Zoleris pasiūlo nacių propagandos ministrui Jozefui Gebelsui naują filmą pristatyti Šosanos teatre. Ji suvokia, kad kelių aukštų nacių pareigūnų dalyvavimas pristatyme yra galimybė atkeršyti už šeimos išžudymą. Žydei merginai įgyvendinti planą padeda jos vaikinas Marselis, kuris dirba kino mechaniku. Ji nutaria sudeginti kino teatrą su aukštais nacių pareigūnais.

Apie filmo premjerą sužino ir britai. Jie išsiunčia buvusį vokiečių filmų kritiką leitenantą Arčį Hikoksą (vaid. Michael Fassbender) į Paryžių, kad jis vadovautų atakai prieš nacius. Hikoksas susitinka su Šunsnukiais bei vokiečių filmų aktore ir dviguba agente Bridžita fon Hamersmark (vaid. Diane Kruger). Tačiau jų susitikimas bare sužlunga, kai Gestapo narys supranta, jog Hikoksas nėra vokietis. Per susišaudymą miršta trys Šunsnukių komandos nariai, o Hamersmark sužeidžiama. Reinas ir likę trys Šunsnukiai apklausia Hamersmark ir išsiaiškina, kad Adolfas Hitleris taip pat dalyvaus filmo premjeroje. Jie sukuria planą, pagal kurį Reinas ir dar du Šunsnukiai – Donis (vaid. Eli Roth) ir Omaras (vaid. Carlos Serrao) – apsimes italais ir lydės Hamersmark į premjerą. Landa, kuris atsakingas už saugumą per premjerą, ištiria susišaudymą bare ir randa įrodymų, jog Hamersmark ten dalyvavo.

Per premjerą Landa pasikviečia Hamersmark privačiam pokalbiui ir supratęs, kad ji dirba su Šunsnukiais, ją nužudo. Reinas ir dar vienas Šunsnukis Utivičius (vaid. B. J. Novak) suimami. Landa susitaria su suimtaisiais, jog jam bus garantuotas neliečiamumas dėl karinių nusikaltimų, o už tai Landa leidžia dviem Šunsnukiams, likusiems kino teatre, nužudyti nacių vadovus.

Per filmą Zoleris užlipa į kino mechaniko būdelę, kad pasimatytų su Šosana, kuri nenori su juo kalbėtis. Tuomet mergina kelis kartus šauna į jį, tačiau prieš mirtį karininkas sugeba nušauti Šosaną. Netrukus filmą nutraukia anksčiau įrašytas epizodas, kuriame Šosana informuoja žiūrovus, jog netrukus juos nužudys žydė. Tuo metu Marselis kitapus ekrano uždega itin greitai degančias kino juosteles. Nuo šio epizodo filmas nebeatitinka tikrų faktų, kadangi Donis ir Omaras įsiveržia į Hitlerio ir Gebelso ložę ir nušauna juos.

Kiek vėliau Landa ir jo vairuotojas nuveža Reinas ir Utvičių iki amerikiečių karinės linijos, kur Landa pasiduoda Reinui – tai susitarimo dalis. Utivičius surakina Landai rankas, Reinas nušauna Landos vairuotoją, Utivičius nuskalpuoja vairuotojui galvą ir Reinas išraižo svastiką ant Landos galvos pareikšdamas, kad tai – jo šedevras.

Bilietų kasos redaguoti

Debiutinę dieną parodytas 3165 pasaulio kino teatruose, filmas uždirbo 14,3 mln. JAV dolerių[3]. Per pirmą savaitgalį filmas uždirbo 38 mln. JAV dolerių, pagal pinigų sumą debiutinį savaitgalį pralenkdamas visus kitus tuo metu rodytus filmus[4]. Kitą savaitgalį filmas populiariausiųjų viršūnėje užėmė antrąją vietą, į priekį praleidęs filmą „Galutinis tikslas 4“.

Išnašos redaguoti

Nuorodos redaguoti