Naujamiestis (Vilnius)
| Naujamiestis | ||
|---|---|---|
  Naujamiestis |
||
| 54°40′52″š. pl. 25°15′54″r. ilg. / 54.681°š. pl. 25.265°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Naujamiesčio seniūnija | |
 Vikiteka |
Naujamiestis (Vilnius) | |
Naujamiestis − Vilniaus miesto dalis, esanti centre, kairiajame Neries krante, į vakarus nuo Vilniaus geležinkelio stoties.[2] Naujamiesčio seniūnijos centras. Ribojasi pietvakariuose su Vilkpėde, rytuose su Senamiesčiu, pietuose geležinkelis skiria nuo Naujininkų, šiaurėje pereina į Lukiškes-Centrą šiaurės vakaruose Neris skiria nuo Žvėryno. Naujamiestis užima 4,8 km² plotą. Čia gyvena apie 32 280 žmonių (2019 m.).
Veikia daug pramonės, prekybos, komunikacijų, statybos, transporto bendrovių, komercinių bankų (SEB, Luminor ir kt.) padaliniai, daug ambasadų (Kinijos, Japonijos ir kt.), medicinos įstaigų, turizmo ir paslaugų bendrovių.[3] Naujamiestyje įsikūręs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas. Vakariniame pakraštyje, už Geležinio Vilko gatvės prasideda Vingio parkas (su vasaros estrada, VU botanikos sodo padaliniu, stadionu, kapais, koplyčiomis). Šiauriniame pakraštyje, šalia Lukiškių iškilęs Tauro kalnas.
Pietrytiniame Naujamiesčio pakraštyje stovi Vilniaus geležinkelio stotis ir Vilniaus autobusų stotis. Rajoną kerta daug svarbių gatvių: Savanorių prospektas, J. Basanavičiaus, Naugarduko, Kauno, Tūkstantmečio (pietinio aplinkkelio dalis). Daug svarbių VVT stotelių: Stotis, Savanorių prospektas, Gerosios Vilties st., Sparta, Žemaitės st., Čiurlionio st.
Istorija redaguoti
Nors pagal pavadinimą Naujas miestas, tai vienas seniausių Vilniaus rajonų. 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, rajono vystymasis tapo itin spartus. 1875 m. sudarytas naujas miesto plėtros planas. Naujamiestis šiame plane suskirstytas stačiakampiais kvartalais, vietoj buvusių gatvelių ir keliukų suplanuotos tiesios gatvės. Šis planas, su nedideliais pakeitimais, buvo įgyvendintas. Dabartinė Naujamiesčio gatvių sistema suformuota laikantis 1875 m. plano. Atsirado Mindaugo, Švitrigailos, Vytenio, T. Ševčenkos, Kauno, Panerių, Šaltinių, Aguonų gatvės. XIX a. pabaigoje šiose gatvėse gerokai suintensyvėjo statybos. Kaip ir visame Vilniuje, čia pradėti statyti daugiaaukščiai mūriniai pastatai.
Verslo centrai redaguoti
XXI a. iškilo šie verslo centrai:
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.68 ir 25.26“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- ↑ Naujamiestis (Vilnius). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 549 psl.