Naryškinai
Naryškinai (rus. Нарышкины) – Rusijos bajorų giminė.
Giminė redaguoti
Kildinosi iš Krymo totorių, giminės pradininkas Kurbatas, vadintas Naryška, 1463 m. atvykęs į Maskvą. Giminė iškilo XVII a. antroje pusėje, kai caras Aleksejus Michailovičius 1671 m. vedė Nataliją Naryškiną (1651–1691 m.), būsimąją Petro I motiną. Valdant Fiodorui Aleksejevičiui (1676–1682 m.) dėl valdžios varžėsi su Aleksejaus Michailovičiaus pirmosios žmonos giminaičiais Miloslavskiais. Fiodorui Aleksejevičiui mirus Natalija trumpam tapo regente, bet po 1682 m. šaulių maišto buvo nušalinta, jos broliai Ivanas ir Afanasijus nužudyti, tėvas Kirilas Naryškinas (1623–1691 m.) ištremtas į vienuolyną. Petrui I 1689 m. įsitvirtinus valdžioje Natalija jam darė įtaką ir dalyvavo valstybės valdyme. Jos brolis Levas Kirilovičius Naryškinas (1664–1705 m.) 1690–1702 m. buvo Pasiuntinių prikazo viršininkas (užsienio reikalų ministras) ir faktinis valstybės vadovas. XVIII a. Naryškinų įtaka ėmė mažėti, nors dar ir XIX a. jie ėjo svarbias pareigas.[1]
Žymiausi Naryškinai redaguoti
- Levas Aleksandrovičius Naryškinas (1785–1846), generolas leitenantas;
- Kirilas Michailovičius Naryškinas (1785–1857), generolas majoras
- Michailas Michailovičius Naryškinas (1798–1863), ankstesnio brolis, pulkininkas, dekabristas
Šaltiniai redaguoti
- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 57 psl.
Nuorodos redaguoti
