Narbonas

Narbonas (pranc. Narbonne) – miestas Prancūzijos pietuose, į pietus nuo Bezjero, Langedokas-Rusijonas, Odo departamento ir komunos centras. 52 400 gyventojų (2009 m.).

Narbonas pranc. Narbonne
Šv. Justo ir Šv. Pastero katedra
Narbonas 43°11′01″ š. pl. 3°00′15″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Langedokas-Rusijonas
Komuna	Narbono komuna
Kantonas	Didysis Narbonas
Apskritis	Narbono apskritis
Departamentas	Odas (departamentas)
Įkūrimo data	118 m. pr. m. e.
Meras	Žakas Basku
Gyventojų (2009)	52 400
Plotas	172,96 km²
Tankumas (2009)	303 žm./km²
Altitudė	0−285 m
Pašto kodas	11100
Vikiteka	Narbonas

Narbono vaizdas iš kosmoso

Geografija

Miestas įsikūręs Langedoko žemumoje, į šiaurę nuo lagūninio Sižeano ežero, apie 13 km nuo Viduržemio jūros Liono įlankos. Pietų kanalo šaka Robino kanalas miestą jungia su Odo upe ir Viduržemio jūros Port-la-Nuvelio uostu. Per Narboną eina geležinkelis ir automagistralė Lionas-Barselona (Ispanija).

Istorija

Narbonas Antikos laikais buvo pirmoji Galijoje 118 m. pr. m. e. įkurta romėnų kolonija Marso Narbona (lot. Colonia Narbo Martius), per kurią ėjo kelias į Ispaniją. Vėliau miestas tapo romėnų įkurtos Provincijos, kurį laiką vadintos Narbono Galija, vėliau – Narbono Galijos dalies Septimanijos centru. Nuo IV a. iki 1801 m. arkivyskupijos centras. 413 m. Narboną užėmė vestgotai, V a. – frankai, 719–759 m. buvo užkariavę saracėnai, juos išvijo Pipinas Trumpasis. Iki XIV a., kol Odo upė buvo tinkama laivybai, Narbonas buvo vienas didžiausių Prancūzijos uostų. Miesto pietinę dalį valdė Tulūzos grafai, šiaurinę – arkivyskupai. 1507 m. miestą prisijungė Prancūzijos karalius.

XVIII a. iškasus kanalus, jungiančius su Pietų Prancūzijos kanalų sistema, prasidėjo naujas miesto plėtros etapas, jis tapo vyno prekybos centru. Robino kanalas 1996 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Architektūra

Išliko romėnų architektūros paminklų:

• Rūsiai su kriptoportikais, vadinami Horreum, statyti I a. pr. m. e., atrasti 1838 m. Manoma, kad juose saugoti grūdai, aliejus, ginklai. Nuo 1975 m. muziejus.
• Pirklių tiltas, statytas I a.
• Romėnų IV a. kelio Via Domitia grindinio fragmentas.

Sakraliniai pastatai:

• Gotikinė Šv. Justo ir Šv. Pastero katedra, pradėta 1272 m., viena aukščiausių bažnyčių Prancūzijoje
• Romaninė gotikinė Šv. Sebastijono bažnyčia, pastatyta XI a., rekonstruota XVII a. ir 1895 m.
• Dievo Motinos bažnyčia, XIII a.
• Gotikinė Šv. Pauliaus bazilika, XIII a. pastatyta ant IV a. nekropolio. Jos interjeras dekoruotas renesansiniais medžio drožiniais.
• Romaniniai gotikiniai Arkivyskupų rūmai, nuo XIX a. miesto rotušė, kuriuos sudaro XIII a. – XIV a. gynybiniai bokštai, 1311 m. statytas Gil Aicelin donžonas, 1852 m. statytas naujasis pastatas (architektas E. Violet-le-Dukas). Rūmuose veikia Archeologijos, Meno ir Narbono istorijos muziejai.
• Cistersų Švč. Mergelės Marijos vienuolynas Fontfruade, pradėtas statyti 1093 m. ir bažnyčia, pradėta 1145 m.

XX a. pastatyta moderniosios architektūros šiuolaikinių konstrukcijų pastatų, pav. Teatro rūmai, pastatyti 1994 m.

Ekonomika

Narbone išplėtota siuvimo, maisto produktų gamybos (vynas, aliejus, spiritas), chemijos (mineralinės trąšos), žemės ūkio mašinų gamybos pramonė, kubilų gamybos amatai, vyno prekyba. Apylinkėse auginami vynmedžiai. Netoli Narbono, Malvėsi vietovėje yra urano sodrinimo įmonė.

Narbonas – turizmo centras, į rytus nuo miesto yra pajūrio kurortas Narbono pliažas. Yra teatras, Archeologijos, Meno ir Narbono istorijos muziejai, lapidarijus, kuriame eksponuojamas galų ir romėnų menas.

Narbono panorama

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1793 m. ir 2009 m.
1793 m.	1800 m.	1821 m.	1831 m.	1841 m.	1851 m.	1861 m.	1872 m.
9 050	9 086	9 940	10 246	11 907	13 066	16 062	17 266
1881 m.	1891 m.	1896 m.	1901 m.	1911 m.	1921 m.	1931 m.	1946 m.
28 134	29 566	27 824	28 852	28 173	28 956	31 909	29 975
1954 m.	1968 m.	1975 m.	1982 m.	1999 m.	2009 m.	-	-
32 060	38 441	39 342	41 565	46 510	52 400	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Šventasis Sebastijonas
• Publijus Terencijus Varonas (82–37 m. pr. m. e.), romėnų poetas
• Feliksas Bartas (1795–1863), Prancūzijos kultų, vėliau teisingumo ministras, pirmasis Mokesčių rūmų prezidentas
• Leonas Bliumas (1872–1950), triskart Prancūzijos ministras pirmininkas
• Šarlis Trenė (1913–2001), dainininkas ir poetas