Napoleonas Indrašius

Napoleonas Indrašius (Napalys Indrašius; 1905 m. gegužės 23 d. Barkiškyje, Rokiškio rajonas – 1984 m. gruodžio 3 d. Vilniuje) – gydytojas psichiatras neuropatologas, psichoanalitikas, Vilniaus universiteto (VU) docentas, vienas pirmųjų psichoterapijos Lietuvoje entuziastų ir specialistų ugdytojų (kartu su dr. Aleksandru Alekseičiku).

Mama – Ona Janulionytė (1885–1967). Tėvas Povilas Indrašius (1880–1929) kilęs iš Remeikių kaimo, Užpalių valsčiaus. Manoma, kad N. Indrašiaus senelė Janulionienė yra Gaigalaitė (turėtų būti Dominyko Gaigalo sesuo).

Biografija redaguoti

Giminės prisimena, kad baigęs pradžios mokyklą N. Indrašius kurį laiką nesimokė. Prie miško kaimo vyrai „varydavo samagoną“, pavaišino ir tuomet dar paauglį būsimąjį gydytoją. Išgėrus pasidarė labai bloga. Napoleonas pasakodavo, kad tada supratęs, jog nenori visą gyvenimą žiūrėti kaip „varomas samagonas“. Įstojo į Rokiškio gimnaziją, vėliau į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Mokslas buvo mokamas, todėl teko dirbti. Dirbo „Medicinos“ žurnalo redakcijoje, pats rašė straipsnius, daug skaitė mokslinės literatūros iš chemijos, fizikos, biologijos sričių. 1937 m. baigė mediciną Vytauto Didžiojo universitete. Indrašių finansiškai ne kartą rėmė Antanas Gaigalas (1881–1950).[1]

Dirbo Kaune ir Vilniuje, 19451950 m. vadovavo VU Medicinos fakulteto Nervų ir psichikos ligų katedrai, rašė mokslinius straipsnius bei redagavo medicininius leidinius „Pasaulėžiūra“ ir „Sveikata“. VU docentas (1945 m.). Sovietinės valdžios 1950 m. birželio 1 d. buvo suimtas ir kalintas iki 1950 m. spalio 24 d. Apkaltino tuo, kad naudodamas elektrotraukulinę terapiją, žudė sovietinius žmones, kad jo gydymo metodus išrado kapitalistinių šalių mokslininkai. Prof. Kairiūkštis parašė ginamąjį laišką, kuriame nurodė, kad N. Indrašius nėra nusikaltėlis, o jo taikomus gydymus elektros šoku pirmieji pritaikė rusų mokslininkai. Byla buvo nutraukta ir iš kalėjimo paleistas dėl nepagrįstų skundų. 19511957 m. N. Indrašius dirbo Kauno psichiatrinėje ligoninėje, nuo 1957 m. iki mirties Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. Nuo 1960 m. antraeilėse pareigose dirbo Aukštųjų mokyklų poliklinikoje, dėstė valstybiniame Pedagoginiame institute.[2]

Palaidotas Vilniuje.[3]

Bibliografija redaguoti

  • DIAGNOSIS AND THERAPY OF NEUROSES AND PSYCHOPATHIES. (REVIEW OF THE LITERATURE). Sveikatos Apsauga. 1964 Mar;47:51-3

Šaltiniai redaguoti

  1. Antanas Gaigalas
  2. Žurnalas „Sveikatos apsauga“ 1985, Nr. 2, psl. 60
  3. Biografiniai duomenys Archyvuota kopija 2010-12-20 iš Wayback Machine projekto.

Vytautas Indrašius „Indrajos motinėlės vaikai“, 2013, psl. 73–82.