Mykolas Vaitkus
| Mykolas Vaitkus | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1883 m. spalio 27 d. Gargždai |
| Mirė | 1973 m. gegužės 20 d. (89 metai) Providensas, JAV |
| Veikla | rašytojas, kunigas, žurnalistas, redaktorius |
| Alma mater | Kauno kunigų seminarija, Peterburgo dvasinė akademija, Insbruko universitetas |
 Vikiteka |
Mykolas Vaitkus |
Mykolas Vaitkus (1883 m. spalio 27 d. Gargždai – 1973 m. gegužės 20 d. Providensas, JAV) – Lietuvos rašytojas, kunigas, žurnalistas, redaktorius.
Biografija redaguoti
Buvo aštuntas vaikas šeimoje, visų mylimas ir lepinamas. Tėvas Mykolą anksti išmokė skaityti lietuviškai ir lenkiškai. Mokėsi Palangos progimnazijoje, 1903 m. baigė Liepojos gimnaziją, [1] 1906 m. Kauno kunigų seminariją, 1908 m. Peterburgo dvasinę akademiją, 1908–1909 m. studijavo Insbruko universitete.
1909–1913 m. kunigavo Telšiuose. 1913–1914 m. Kaune kartu su Juozapu Skvirecku redagavo žurnalą „Bažnytinė apžvalga“. 1918–1940 m. dirbo Šv. Kazimiero draugijoje, nuo 1938 m. jos pirmininkas.
1919–1925 m. redagavo laikraštį „Ganytojas“, žurnalus „Vienybė“, „Žvaigždė“. „Dainavos“ bendrovės, kuri leido žurnalą „Baras“, narys. 1936–1944 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje.
1944 m. išvyko į Vakarus, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, 1951 m. išvyko į JAV. Paskirtas į Pavtuketo Švč. Marijos parapiją trečiuoju asistentu, per keturis mėnesius išmoko anglų kalbą. Vėliau dirbo Peace Dale.
Nuo 1905 m. bendradarbiavo leidiniuose „Naujoji Romuva“, „Pradalgė“, „Veja“, „Židinys“. Rašė religijos, politikos, literatūros, moralės ir visuomenės gyvenimo klausimais. [2] Jo poeziją Konstantinas Balmontas vertė į rusų kalbą.
Bibliografija redaguoti
- Margumynai, lyrika, 1911 m.
- Laimė, poema, 1911 m.
- Genijus ir meilė, poema, 1912 m.
- Šviesūs krislai, lyrika, 1913 m.
- Upytė, poema, 1914 m.
- Brėkšta, poema, 1919 m.
- Liepsnelės, lyrika, 1921 m.
- Žvaigždės duktė, drama, 1924 m., Valstybės teatro premija.
- Tvanas, apysaka, 1927 m.
- Rakšties rakštis, parodijų ir satyrinių eilėraščių rinkinys, 1930 m.
- Nušvitusi dulkė, lyrika, 1933 m.
- Žaibas ir mergaitė, drama, 1936 m.
- Vilnius mūsų, drama, 1939 m.
- Auštant, apysaka, 1939 m.
- Rytmečio žygiai, apysaka, 1944 m.
- Vienatvėje, lyrika, 1952 m.
- Aukso ruduo, lyrika, 1955 m.
- Nuošaliu taku, lyrika, 1956 m.
- Mistiniame sode, atsiminimų knyga, 1957 m.
- Keturi ganytojai, atsiminimų knyga, 1962 m.
- Su Minija į Baltiją, atsiminimų knyga, 1962 m.
- Baltijos gražuolė, atsiminimų knyga, 1963 m.
- Alfa ir Omega, poezija, 1963 m.
- Šerkšno sidabras, poezija, 1965 m.
- Šiaurės žvaigždė, atsiminimų knyga, 1965 m.
- Per giedrą ir audrą, atsiminimų knyga, 1965 m.
- Dienoraštis, lyrika, 1966 m.
- Nepriklausomybės saulėj, atsiminimų knyga, 1968–1969 m., 3 t. Lietuvių rašytojų draugijos premija.
- Milžinų rungtynėse, atsiminimų knyga, 1972 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Virginija Paplauskienė. Mykolo Vaitkaus asmenybė ir jo kūryba Archyvuota kopija 2013-06-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 543 psl.