Motina naktis
| Motina naktis | |
|---|---|
.gif) | |
| Pavadinimas | Mother Night |
| Kilmės šalis |  JAV |
| Režisierius | Keith Gordon |
| Scenaristas (-ai) | Robert B. Weide |
| Vaidina | Nick Nolte Sheryl Lee Alan Arkin |
| Metai | 1996 |
| Žanras | karinė drama |
| Pagal knygą | Kurt Vonnegut „Motina naktis“ |
| Trukmė | 114 min. |
| Kalba | anglų ir vokiečių |
| IMDb įrašas | |
Motina naktis (angl. Mother Night) – pagal rašytojo Kurt Vonnegut paties pavadinimo romaną sukurtas filmas apie amerikietį rašytoją, Antrojo pasaulinio karo metais tapusį žinomu nacių propagandos skelbėju.
Pagrindiniai aktoriai redaguoti
- Aktorius – vaidmuo
- Nick Nolte – Hovardas Kempbelas jaunesnysis
- Sheryl Lee – Helga Not / Resė Not
- Alan Arkin – Džordžas Kraftas
- John Goodman – majors Frenkas Virtanenas
- Zach Grenier – Joseph Goebbels
- Arye Gross – Abrahamas Epšteinas
- Frankie Faison – Robertas Vilsonas
Turinys redaguoti
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Sėdėdamas Izraelio kalėjime Hovardas Kempbelas, laukiantis teismo už karo nusikaltimus, pradeda rašyti atsiminimus.
1923 m. vienuolikmetis Hovardas kartu su tėvais iš JAV persikėlė į Vokietiją. Čia jis užaugo, tapo žinomu rašytoju ir vedė aktorę Helgą Not. Tėvams grįžus į JAV, Hovardas, nepaisant artėjančio karo, lieka Vokietijoje. Jis susipažįsta su majoru Frenku Virtanenu, kuris pasiūlo jam tapti šnipu, perduodančiu koduotą informaciją amerikiečiams.
Prasideda karas ir Hovardas tampa nacių propagandos įrankiu, skleidžiančiu informaciją, skirtą JAV. Nors savo pranešimuose jis aukština nacius, teisina jų veiksmus ir prisistato kaip „vienintelis laisvas amerikietis“, iš tiesų skaitomame tekste yra užšifruoti slapti pranešimai, skirti amerikiečiams.
Karui baigiantis, Hovardas sužino, kad jo žmona žuvo rytų fronte. Morališkai palaužtas, jis slapstosi miškuose, kol karas baigiasi. Patekęs į amerikiečių rankas, Hovardas po kurio laiko susitinka su majoru Virtanenu. Šis pasako Hovardui, kad apie jo, kaip šnipo veiklą, žino tik keli žmonės ir JAV neketina jo reabilituoti.
Hovardas persikelia gyventi į Niujorką, kur pradžioje slepia savo tapatybę, tačiau vėliau susigrąžina tikrąją pavardę. Jis gyvena vienas, kankinamas prisiminimų apie Helgą ir tik keli žmonės – žydė emigrantė Epštein ir dailininkas Kraftas – žino kad jis buvo nacių propagandininkas. Pas Kempbelą taip pat pradeda lankytis vietiniai naciai, sužavėti jo ankstesne veikla.
Netikėtai Hovardo gyvenime apsireiškia Helga, buvusi rusų nelaisvėje, tačiau sugebėjusi ištrūkti ir emigruoti. Vos jam apsidžiaugus, paaiškėja, kad iš tiesų tai jos sesuo Resė, netekusi visų giminaičių ir nusprendusi palikti Vokietiją, kad apsigyventu su Hovardu, kurį visą laiką mylėjo. Jiedu gyvena kaip vyras ir žmona, tačiau virš Hovardo galvos toliau kaupiasi debesys, jį atpažįsta vis daugiau žmonių, Izraelis pradeda reikalauti ekstradicijos ir, nors JAV neketina to daryti, gyvenimas tampa nebepakeliamas. Vėl apsireiškęs majoras Virtanenas paaiškina, kad Resė ir Kraftas yra sovietų agentai, turintys pergabenti Hovardą į Maskvą. Jam atsisakius sprukti kartu su Rese, o FTB apsupus namus, ši nusižudo prarijusi nuodų.
Palaužtas Hovardas kreipiasi į kaimynystėje gyvenančią žydę Epštein ir sakosi norintis, kad jį už karo nusikaltimus teistų Izraelis. Atsidūręs kameroje, jis pradeda rašyti savo istoriją, o ją baigęs nusižudo…