Moravija

istorinė žemė Čekijoje
Čekijos istorinis regionas:
Morava
Šalis rytų Čekija
Herbas
Tautos čekai (moravai)
Kalba čekų kalba
Valstybės Didžioji Moravija, markgrafystė
Miestai Olomoucas, Brno
Moravija dabartinės Čekijos žemėlapyje

Moravija (ček. ir svk. Morava, vok. Mähren, lenk. Morawy, veng. Morvaország) – istorinis regionas Čekijos rytuose. Moravijos pavadinimas kilęs nuo Moravos upės, kuri išteka regiono šiaurės vakaruose.

Geografija redaguoti

Moravija užima didesnę rytų Čekijos dalį. Moravijos sudėtyje yra Pietų Moravijos kraštas, Zlino kraštas, taip pat Moravijos-Silezijos, Olomouco, Pardubicės, Vysočinos ir Pietų Bohemijos kraštų dalys.

Šiaurėje Moravija ribojasi su Lenkija ir Čekų Silezija; rytuose su Slovakija; pietuose su Žemutine Austrija, vakaruose su Bohemija. Moravijos šiaurines ribas formuoja Sudetų kalnai, kurie rytuose pereina į Karpatų kalnus.

Krašto širdyje yra du – Moravos ir Tajos – nuosėdinės kilmės baseinai. Vakaruose Bohemijos-Moravijos aukštumos pakyla iki 800 m, tačiau aukščiausias kalnas, Praděd (vok. Altvater) yra šiaurės vakaruose, Sudetuose; jo aukštis 1490 m.

Moravija nėra vienalytė. Ją sudaro 5 kultūriniai regionai, kurie skiriasi savo tarmėmis ir kraštovaizdžiais. Centrinė dalis su Olomouco miestu yra Hana (Haná). Šiaurės rytuose yra Lachija (Lašsko). Vakarinė, kalnuota Moravijos dalis yra vadinama Horakija (Horácko), ir čia svarbiausias miestas yra Jihlava. Pietinė Moravijos dalis, prie sienos su Austrija yra Moravijos Slovakija (Slovácko), o ryčiausias pakraštys, prie sienos su Slovakija vadinamas Moravijos Valakija (Valašsko).

Ekonomika redaguoti

Bohemijos pietuose yra Vienos baseinas, kuriame išgaunama nafta ir lignitas. Ostravos apylinkėse iki pat 1995 intensyviai buvo išgaunama anglis. Svarbiausia pramonės produkcija yra geležis, chemikalai, oda ir statybinės medžiagos. Pagrindiniai ekonominiai centrai yra Brno, Olomoucas ir Ostrava. Moravija taip pat žinoma vynininkyste.

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Moravijos markgrafystė.
 

Apie 60 m. pr. m. e. keltų bojų gentis pasitraukė iš šio regiono, o juos pakeitė čia atsikėlę germanai kvadžiai. VI amžiuje įsikūrė slavai. VIII amžiaus pabaigoje dabartinėje rytinėje regiono dalyje, dabartinės Slovakijos pietvakariuose ir kai kuriose Žemutinės Austrijos dalyse susikūrė Moravijos kunigaikštystė. 833, nukariavusi Nitriano kunigaikštystę (dabartinė Slovakija ir šiaurės Vengrija), ši valstybė tapo Didžiąja Moravija.

Vis dėlto apie 907 ši valstybė pralaimėjo įsiveržusiems madjarams. Dar truputį pabuvusi nepriklausoma, Moravija tapo kontroliuojama Bohemijos 955 metais. Tarp 999 ir 1019 šią teritoriją valdė Lenkijos karalius Boleslovas I. 1019 kraštas vėl atiteko Bohemijai. Moravija gavo markgrafystės statusą ir nuo tada su Bohemija turėjo vieną istoriją. Tarp 1349 ir 1411 šių žemių valdovu tapo Liuksemburgai, o vėliau – Habsburgai.

Iki 1641 Moravijos sostinė buvo krašto centre esantis Olomoucas, tačiau tada persikėlė į didesnį miestą – Brno.

Po Austrijos-Vengrijos valstybės žlugimo 1918 Moravija tapo Čekoslovakijos dalimi. Per Antrąjį pasaulinį karą, Čekoslovakiją užėmus Vokietijai, buvo sukurtas Bohemijos ir Moravijos protektoratas, kuriam, žinoma, priklausė ir Moravija. 1945, pasibaigus karui, čia gyvenę vokiečiai buvo ištremti. Po Čekoslovakijos iširimo Moravija 1993 tapo Čekijos dalimi.[1][2]

Žmonės redaguoti

Moravai yra slavų etninė grupė, šnekanti įvairiais čekų kalbos dialektais. Kai kurie moravai save laiko atskira etnine grupe, o kiti save laiko čekais. 1991 vykdytame surašyme 1 362 000 (13,2 %) Čekijos gyventojų kaip tautybę nurodę moravų. 2001 šis skaičius sumažėjo iki 380 000 (3,7 %) Čekijos gyventojų.

Zigmundas Froidas gimė Moravijoje, Fraiberge (dabar Priboras, Čekija) 1856 m. gegužės 6 dieną.

Šaltiniai redaguoti

  1. Svoboda, Zbyšek (2013). "Odborné vexilologické stanovisko k moravské vlajce". Vexilologie. Zpravodaj České vexilologické společnosti, o.s. č. 169: 3319, 3320, Brno: Česká vexilologická společnost.  Archyvuota kopija 2019-09-24 iš Wayback Machine projekto.
  2. Pícha, František (2013). "Znaky a prapory v kronice Ottokara Štýrského". Vexilologie. Zpravodaj České vexilologické společnosti, o.s. č. 169: 3320-3324, Brno: Česká vexilologická společnost.  Archyvuota kopija 2019-09-24 iš Wayback Machine projekto.