Monro doktrina (angl. Monroe Doctrine) – Jungtinių Valstijų politikos deklaracija, pristatyta 1823 m. gruodžio 2 d., kurią paskelbė JAV prezidentas Džeimsas Monro. Vienas deklaracijos autorių buvo JAV valstybės sekretorius John Quincy Adams.[1]

JAV prezidentas Džeimsas Monro

Iš JAV prezidento Džeimso Monro pareiškimo JAV kongresui: „Mes turime visiškai atvirai pareikšti, atsižvelgdami į santykius, siejančius Jungtines Valstijas su šiomis [Europos] valstybėmis, kad bet kokį mėginimą iš jų pusės plėsti savo teritoriją bet kurioje šio žemės pusrutulio vietoje mes laikysime keliančiu grėsmę taikai ir mūsų saugumui. Mes niekada nesikišome ir nesirengiame kištis į Europos valstybių kolonijų ar joms priklausančių šalių reikalus. O kalbant apie [Lotynų Amerikos valstybių] vyriausybes, paskelbusias ir išsaugojusias savo šalių nepriklausomybę, kurią pripažinome mes, viską rimtai apsvarstę dėl teisingų įsitikinimų, bet kokį Europos kišimąsi siekiant šias šalis pavergti ar kaip nors kitaip vadovauti jų likimui, mes laikysime nepalankiu Jungtinėms Valstijoms.“[2]

Deklaracija parengta baiminantis Šventosios sąjungos galimos intervencijos į nepriklausomomis tapusias Lotynų Amerikos valstybes. Deklaracijoje teigta, kad tolimesni Europos šalių bandymai kolonizuoti arba trukdyti šalims, esančioms Amerikos žemyne, bus laikomi agresija, kuriai sustabdyti reikalingas JAV įsikišimas.[3] Monro doktrinoje teigiama, kad Vakarų pusrutulis nebebus toliau kolonizuojamas Europos šalių ir kad JAV taip pat nelies egzistuojančių Europos kolonijų ir nesikiš į vidinius Europos šalių reikalus. Doktriną pradėta taikyti tuo metu, kai daugelis Lotynų Amerikos šalių buvo ant nepriklausomybės nuo Ispanijos imperijos ir Jungtinių Valstijų slenksčio.

Pagrindinė doktrinos įvedimo priežastis – susirūpinimas, kurį pirmąkart išreiškė Didžioji Britanija, kad Ispanijos kolonijas gali užvaldyti kokios nors Europos jėgos.[4]

Prezidentas Džeimsas Monro pirmąkart pristatė doktriną 7-osios Sąjungos padėties kalbos Kongresui metu. Tai tapo charakteringu JAV užsienio politikos momentu ir vienu iš ilgiausiai gyvuojančių doktrinų, kuria rėmėsi daugelis JAV politikų ir keletas JAV prezidentų, įskaitant Teodorą Ruzveltą, Kelviną Kulidžą, Herbertą Huverį, Džoną Kenedį ir kitus.

Monro turbūt nebūtų galėjęs numatyti, kad jo tikslai ir įtaka (Monro doktrina) išsilaikys beveik nepakitusi beveik du amžius. Pirminis doktrinos tikslas buvo išvaduoti naujas nepriklausomybę paskelbusias Lotynų Amerikos kolonijas nuo europiečių intervencijos ir kontrolės. Doktrina lėmė tai, kad Naujasis pasaulis ir Senasis pasaulis išlaikė atskiras įtakos sferas, nes šios buvo sudarytos iš visiškai atskirų ir nepriklausomų valstybių.[5]

Šaltiniai redaguoti

  1. Monroe doktrina (Monro doktrina). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 436-437 psl.
  2. Jie kūrė pasaulio istoriją: nuo 1789 m. revoliucijos iki Gerovės amžiaus. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2008 m. P. 93. ISBN 978-9986-39-545-4
  3. Rodrigue Tremblay (2004). The New American Empire (pp 133-134). Buy Books on the web. ISBN 9780741418876. Nuoroda tikrinta 2008-12-20.
  4. Herring, George C., From Colony to Superpower: U.S. Foreign Relations Since 1776, (2008) pp. 153–155
  5. Encyclopaedia Britannica, inc. „Volume 8“. New Encyclopædia Britannica, Fifteenth Ed. p. 269. ISBN 1593392923.