Monjajus

Monjajus (gva. Moñái) – Pietų Amerikos indėnų gvaranių mitologinė būtybė, Blogio dvasios Tau ir gražiosios Marangatu dukros gvaranės Keranos trečiasis sūnus, gimęs pabaisa. Vienas iš 7 legendinių monstrų gvaranių mitologijoje. Būtybė yra panaši į didžiulę raguotą gyvatę.

Monjajus

Mitas

Monjajus yra laukų valdovas ir sergėtojas, gyvena atvirose vietovėse. Jis lengvai laipioja medžiais ir nušliuožia ant žemės, minta paukščiais. Turi hipnotizuojančių galių, kurias jam suteikia raguotą porinę išaugą primenančios jautrios antenos. Dėl jų dar vadinamas „Oro valdovu“. Mėgsta pavogtus daiktus slėpti savo oloje. Jo nuolatinis plėšikavimas kaimuose išprovokavo didelę nesantaiką tarp žmonių, kaltinančių vienas kitą dėl paslaptingai dingstančio jų turto. Miestiečiai prisijungė prie valstiečių, kad pagelbėti jiems padaryti galą Monjajaus ir jo brolių blogiems darbams. Gražuolė Porâsý pasisiūlė pagelbėti. Ji įtikino monstrą, kad yra jį įsimylėjusi ir norinti prieš judviejų vestuves susitikti su jo broliais. Monjajus paliko ją su vienu iš jų – Težu Žagua ir išvyko ieškoti kitų: Mboi Tuinio, Jasy Jaterėjaus, Kurupio, Ao Ao ir Luisono. Galiausiai visi susirinkę pradėjo švęsti vestuves, daug gėrė ir netrukus tapo visiškai girti. Tai buvo patogus momentas „nuotakai“ pasprukti iš olos, užremtos dideliu akmeniu, tačiau tai bandant padaryti, Monjajus ją grąžino atgal. Porâsý pradėjo šaukti, kad perspėtų žmones, kurie buvo lauke netoli olos. Ji paprašė jų uždegti olą kartu su ja. Kaip atpildą už šią Porâsý auką dievai jos dvasią iškėlė į aukštybes, paversdami mažu, bet stipriai šviečiančiu tašku. Nuo tada dievai lėmė šiai dvasiai įžiebti pašvaistę.

Literatūra

• Colman, Narciso R. (Rosicrán): Ñande Ypy Kuéra ("Nuestros antepasados"), 1929.