Molfeta

Molfeta (it. Molfetta) – miestas Italijoje, Apulijoje, Bario provincijoje. Miestas turi uostą, yra 25 km į šiaurės vakarus nuo Bario.

Molfeta it. Città di Molfetta
Molfetos uostas
Molfeta 41°12′00″ š. pl. 16°36′00″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Apulija
Provincija	Bario provincija
Meras	Antonio Azzollini
Gyventojų (2010)	60 159
Plotas	58,26 km²
Tankumas (2010)	1 033 žm./km²
Altitudė	18 m
Pašto kodas	70056
Tel. kodas	080
Tinklalapis	www.comune.molfetta.ba.it
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Koradas di Baviera

Istorija

Seniausiai nuolat gyvenama vieta apylinkėse yra neolitinė Pulo gyvenvietė, viena iš svarbiausių Pietų Italijoje. Miestas kilo iš mažo žvejų kaimo, rasta žvejų kapų, datuojamų IV a. pr. m. e. Kaip uostą šią gyvenvietę naudojo Apulijos Ruvas. Pirmąkart uostas tarp Turenum (Tranis) ir Natiolum (Džiovinacas) minimas Itinerarium Provinciarum Antonini Augusti III a. vidury kaip Respa, bet tikriausiai tai iškraipyta Melpha.

Pirmas oficialus dokumentas mini miestą 925 m. lapkritį kaip Melfi Sant'Andrea pusiasalyje. Miestas išsiplėtė valdant Bizantijai, vėliau buvo užimtas lombardų ir prijungtas prie Benevento kunigaikštystės. Molfeta atrėmė pasikartojančius saracėnų išpuolius. Kaip nepriklausomas uostas ji prekiavo su Venecija, Aleksandrija, Konstantinopoliu, Sirija, Amalfiu ir Dubrovniku.

XI a. atvyko normanai ir dėl išsaugotos autonomijos miestas klestėjo dėl prekybos su rytais ir piligrimų, keliaujančių į Šventąją žemę. Kryžiuočiai leido klestėti miestui, o piligrimas Konradas Bavarietis taip sužavėjo miestą, kad tapo Molfetą globojančiu šventuoju (it. San Corrado). Anžu valdymo metu padėtis nesikeitė, bet atvykus Aragonui prasidėjo karai tarp prancūzų, ispanų ir italų. 1529 m. liepos 18-19 d. prancūzai nusiaubė miestą.

Uostas.