Moldavai

Moldavai Moldoveni, Молдовень

Gyventojų skaičius	2,9 mln.
Populiacija šalyse	Moldavija: 2 245 693 Ukraina: 258 619 Rumunija: 161 846 Rusija: 156 400 Italija: 142 583 Ispanija: 18 387 Kazachstanas: 14 245 Portugalija: 13 586 Prancūzija: 13 000 Graikija: 9 920 Kanada: 8 050 JAV: 7 859 Čekija: 5 260 Lenkija: 5 117 Baltarusija: 3 465 Latvija: 2 284 Kirgizija: 778 Lietuva: 704 Estija: 645 Kirgizija: 505 Tadžikija: 300 Švedija: 186 Danija: 92
Kalba (-os)	rumunų (moldavų)
Religijos	stačiatikybė
Giminingos etninės grupės	rumunai, valachai, arumunai, megleno rumunai

Moldavai – pietryčių Europos tauta, kilusi iš Moldovos. Rumunai moldavus laiko viena iš savo etninių grupių, o patys moldavai save dažniausiai laiko atskira tauta. Lygiai taip pat prieštaringas klausimas yra ir moldavų vartojama kalba. 1940 m. Moldovą prijungus prie Sovietų Sąjungos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas kirilicos raštas tapo bemaž vienintele priežastimi moldavų kalbą paskelbti atskiru kalbiniu vienetu. Atkūrus nepriklausomybę buvo grįžta prie rumuniško lotyniško rašto, o po ilgų ginčų oficialiai Moldovos valstybinė kalba yra vadinama „rumunų kalba“^[1]. Didelė moldavų diaspora gyvena buvusiose tarybinėse valstybėse, kur dirba statybų pramonėje.

Terminas „moldavai“ taip pat gali būti vartojamas apibūdinti visus istorinės Moldovos kunigaikštystės, egzistavusios dabartinėse Rumunijos (47,5%), Moldovos (30,5%) ir Ukrainos (22%) teritorijose, gyventojus, nepaisant jų etniškumo.

**Moldavų** (*gelsvai pilka spalva*) gyvenamos sritys Moldovoje ir šiaurės rytų Rumunijoje (Vakarų Moldovos ir Bukovinos istoriniai regionai)

Etnogenezė redaguoti

Moldavų tauta kaip ir rumunai susidarė susimaišius dakams, romėnams ir iš dalies slavams. Modernios moldavų tautos kultūrinis centras Moldavijos regionas, besidriekiantis per Moldavijos valstybę ir šiaurės rytų Rumuniją.

Etnologija redaguoti

XV–XVII a. moldavų gyvenvietės kūrėsi daugiausia upių slėniuose, terasose, kalvų pašlaitėse. Buvo būdingas linijinis gyvenviečių planas, vėliau paplito ir lizdinis bei kvartalinis. Valstiečio sodybą sudarė gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai (tvartas, lauko virtuvė, kluonas), sodas, daržas ir vynuogynas. Sodybą supo akmeninė arba medinė tvora bei ornamentais puošti vartai. Ankstyvieji moldavų namai buvo sudaryti iš vieno kambario, neretai išdėstyti iš dalies po žeme, o XIX a. jau vyravo trijų kambarių namai (priemenė, gyvenamasis kambarys ir svetainė – kasa marė). Namai puošiami medžio ir akmens ornamentikos darbais. Šiaurinių regionų namai puošti labiau negu pietinių.

Moldavų virtuvėje svarbią vietą užima patiekalai iš kukurūzų miltų, pieno, daržovių. Tradicinis valgis – tiršta kukurūzų košė mamalyga. Kiti būdingi valgiai: daržovių sriuba čiorba, mėsos sriuba zama, sūrus pyragas placinda, balandėliai, verdami vynuogių lapuose, pupų produktai. Svarbiausias gėrimas – vynas.

Tradiciniai amatai: puodininkystė, vynuogininkystė, kilimų audimas.

Moldavų savimonė redaguoti

2004 m. Moldovos gyventojų surašymo duomenimis, iš 3 383 332 šalies gyventojų (be Padniestrės) 75,81% save vadina moldavais ir tik 2,17% – rumunais^[2].

2009 m. spalį „IMAS-Inc“ (Kišiniovas) surengtoje apklausoje respondentų buvo prašoma įvertinti moldavų ir rumunų tautų tapatumą skalėje nuo 1 (visiškai ta pati tauta) iki 5 (visiškai atskiros tautos). Apklausa parodė, kad 26% apklaustųjų (buvo apklausti visų tautybių gyventojai) teigė, jog abi tautos yra tapačios arba labai panašios, tuo tarpu 47% teigė, kad jos skirtingos ar visiškai skirtingos. Rezultatai labai skyrėsi tarp skirtingų kategorijų apklaustųjų. Pavyzdžiui, 33% jaunų respondentų (18–29 m.) moldavų ir rumunų tautas laikė tomis pačiomis arba labai susijusiomis, o 44% – skirtingomis arba labai skirtingomis, atitinkamai rezultatai tarp vyresnių respondentų (virš 60 m.) buvo 18,5% ir 53%. Didesnė proporcija laikančių abi tautas vienodomis arba labai panašiomis buvo tarp tų, kuriems rumunų/moldavų kalba yra gimtoji (30%), taip pat tarp miestų gyventojų (30%), įgijusių aukštąjį išsilavinimą (36%) bei sostinės gyventojų (42%).^[3]

Lietuvos moldavai redaguoti

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 540 moldavų tautybę nurodžiusių asmenų (ir 77 rumunų)^[4]. Dauguma jų čia atvyko dar tarybiniais laikais. Nuo 1989 m. Lietuvoje veikia Lietuvos rumunų (ir moldavų) kultūros bendrija „Dačija“.^[5] Žymiausias moldavų kilmės lietuvis – Viktoras Muntianas.