Mokslinis straipsnis
Mokslinis straipsnis – moksliniame žurnale išspausdintas straipsnis, kuriame pateikiami mokslinių tyrimų rezultatai ar vertinga ankstesnių rezultatų analizė. Mokslinis straipsnis yra labai specifinis literatūros žanras [1]
Mokslinių straipsnių rašoma daug. Pavyzdžiui, praėjus vos keliems mėnesiams nuo COVID-19 epidemijos pradžios, PubMed.gov jau buvo apie 17000 oficialiai paskelbtų straipsnių apie virusą.[1][2] Dar 4000 ne visai baigtų (dar nerecenzuotų) straipsniu buvo galima rasti bioRxiv.[1][3]. Daug jų galima skaityti nemokamai. Straipsniuose buvo rašoma kaip išskirti, auginti virusą, pateikiama nustatyta jo genomo seka, pastebėjimai kaip jis plinta. Tarp pasiūlytų straipsnių buvo ir gana daug prastų, kurie galop nebuvo išspausdinti.
Istorija redaguoti
Pirmieji spausdinti mokslo darbai labiau priminė žinutes tarp panašų hobi turinčių draugų. Pavyzdžiui, tame pačiame 1667 metų Anglijos žurnalo numeryje buvo straipsniai „Ataskaita apie optinių stiklų patobulinimą“ bei „Ataskaita apie keistai atrodžiusį veršiuką“. Apie 1900 metus susiformavo recenzavimo sistema.
Reikšmė redaguoti
Reguliariai skelbiami moksliniai straipsniai yra ne tik pasauliui naujų žinių šaltinis, bet reikšmingas institucijos narių kompetencijos savo srityje įrodymas. Aukštųjų mokyklų mokslo tyrimai didele dalimi finansuojami būtent todėl, jog tik šiais tyrimais įmanoma patikimai sukurti, palaikyti ir įrodyti studentams paskaitas skaitančių dėstytojų kompetenciją. Pirmuosius straipsnius jaunas mokslininkas neretai paskelbia dar būdamas doktorantu, vėliau jie turi būti skelbiami bent jau kas keletą metų. Rengiant konkursą mokslininko pareigoms užimti, jį paprastai irgi laimi (bent jau turėtų laimėti) tas mokslininkas, kuris turi daugiau ir reikšmingesnių straipsnių.
Spausdinimo tvarka redaguoti
Apie pirmųju, XVII amžiuje pasirodžiusių straipsnių tinkamumą spaudai daugiausia sprendė žurnalų redaktoriai. Praėjus maždaug 200 metų, net ir gana specializuoto žurnalo redakcija jau nebegalėjo pakankamai gerai išmanyti visų sričių. Tada susiformavo ir dabar naudojama recenzavimo sistema.[1]
Dabartinis mokslinis straipsnis turi būti išspausdintas recenzuojamame mokslo žurnale. Tai reiškia, jog naujai gautą straipsnį jo redaktorius siunčia keliems (gali būti ir daugiau) nepriklausomiems bei toje mokslo srityje kompetentingiems recenzentams, kurie ir sprendžia, ar darbą galima laikyti moksliniu. Recenzavimas ne tik patikrina, ar pasirinkta ir taikyta teisinga metodologija, bet ir apsaugo nuo plagijavimo. Nei recenzentai, nei darbo autorius nežino vienas kito tapatybės – tikrinimas vyksta anonimiškai, tačiau recenzentai savo išvadas turi nuodugniai pagrįsti. Autorius supažindinamas su recenzentų pastabomis ir gali jas užginčyti ar per tam tikrą laiką parengti nurodytų trūkumų neturinčią naują straipsnio versiją.
Dažniausiai nevykę straipsniai atmetami taikiai, bet kai 2020 m. balandžio mėnesį Stanfordo universito mokslininkai paskelbė „spaudai rengiamą“ juodraštį teigdami jog mirštamumas nuo COVID-19 daug mažesnis nei manoma, Kolumbijos universtitetas pareikalavo viešai atsiprašyti.[1]: „mes gaišome laiką ir pastangas nagrinėdami darbą kurio visa tariama vertė buvo grindžiama vien statistine klaida“.
Straipsnių kaina redaguoti
Tiek autoriai, tiek ir recenzentai iš straipsnio tiesiogiai neuždirba. Nėra neįprasta iš autorių reikalauti užmokesčio už darbo paskelbimą. Uždirba tik mokslo žurnalas. Šiuo metu neretai abejojama ar tos pajamos nėra per didelės.[4]
Struktūra redaguoti
Mokslinis straipsnis yra specifinis žanras kurį nepatyrusiam skaitytojui skaityti nelengva. Reikalavimas aprašyti viską pakankamai bet kuo glausčiai skatina žargoną, specifines frazes, net jei ir būtų galima pasakyti ir paprasčiau. Be to, mokslininkai yra savo srities specialistai - ne žurnalistai.[1]
Konkretus mokslinio straipsnio planas priklauso nuo skelbiamo darbo bei mokslo srities, tačiau paprastai kiekvienas straipsnis turi:
- Įvadą, iš kurio būtų akivaizdi atliekamų mokslo tyrimų priežastis. Įvade autoriai taip pat trumpai papasakoja ankstesnę nagrinėjamos problemos analizės istoriją. Jei niekas anksčiau šios problemos netyrinėjo, apžvelgiami anksčiau vykdyti giminingų problemų tyrimo darbai.
- Metodų skiltį, kurioje aprašomi straipsnyje naudoti metodai. Šios srities informacija turi būti pakankamai tiksli ir detali, kad kiti pasaulio mokslininkai galėtų pakartoti tyrimus bei įsitikinti rezultatų teisingumu. Autoriai privalo kitiems mokslininkams perduoti augalų sėklas, specifinius cheminius junginius, specifinę programinę įrangą ir kitos darbui atlikti būtinus komponentus.
- Rezultatų skiltį, kurioje pateikiami statistiškai apibendrinti tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai laikomi teisingais tik tuomet, jei jų teisingumo tikimybė (pasikliovimo lygmuo) didesnis nei 95 procentai. Straipsnis, kuriame neaprašomi naujai atlikti matavimai ar eksperimentai, paprastai moksliniu nelaikomas, nebent jame būtų atlikta naujo pobūdžio turimų duomenų analizė ir gautos anksčiau nežinotos išvados.
- Diskusijos skiltį, kurioje keliamos gautus rezultatus paaiškinančios mokslinės hipotezės. Šioje skiltyje paprastai remiamasi ne tik straipsnyje aprašytais, bet ir anksčiau įvairių autorių gautais tyrimų rezultatais.
- Literatūros sąrašą, pagal kurio buvimą, turinį bei ilgį paprastai lengviausia spręsti apie mokslinę darbo vertę. Literatūros sąrašo neturintys arba jame tik populiarias knygas bei vadovėlius pateikiantys darbai šiuo metu paprastai nelaikomi moksliniais.
Diskusijos bei rezultatų turinys kai kada trumpai apibendrinamas išvadų skirsnyje. Daugelis straipsnių taip pat turi ir trumpą keliolikos sakinių ilgio santrauką, kuri naudojama norint greitai suprasti, apie ką straipsnyje rašoma.
Specialūs straipsnių tipai redaguoti
Specifinis mokslinio straipsnio tipas yra apžvalginis straipsnis. Apžvalginiame straipsnyje apibendrinama daug (žymiai daugiau nei įprastiniame) literatūros informacijos bei jos pagrindu pateikiamos šią informaciją atitinkančios išvados. Apžvalginiai straipsniai yra geras informacijos šaltinis studijuojantiems, ieškantiems argumentų diskusijai ar šiaip norintiems greičiau suprasti, kas šiuo metu vyksta konkrečioje mokslinių tyrimų srityje. Žurnalas paprastai spausdina apžvalginį straipsnį tik tada, jei jo autoriai yra paskelbę daug ir nesenų paprastų straipsnių. Jame turi būti mažiausiai kelios dešimtys nuorodų į naudotus literatūros šaltinius.
Kai kuriose mokslo šakose galimas taip pat ir trumpos žinutės (angl. rapid communication) straipsnio tipas. Taip galima paskelbti labai reikšmingus rezultatus, net jei jų kiekio nepakanka įprastinius reikalavimus atitinkančiam straipsniui. Šio tipo straipsniai laikomi daug mažiau patikimais.
Mokslinių straipsnių naudojimas argumentacijoje redaguoti
Nuorodų į keletą žinomų mokslinių straipsnių rinkinys mokslinėje diskusijoje yra daug stipresnis argumentas, nei tegu ir įtikinami loginiai samprotavimai. Taip yra todėl, jog neturint eksperimentinių duomenų neretai galimi keli labai skirtingi loginiai ar net matematiniai stebimo reiškinio paaiškinimai.
Galima rasti priešingus dalykus įrodančių mokslinių straipsnių. Paprastai per keletą metų paaiškėja rezultatų neatitikimo priežastis ir parengiamas visus rezultatus paaiškinantis loginis modelis. Pavyzdžiui, 2020 metų balandį pasirodė straipsnis apie žinomo vaisto nuo maliarijos (hidroksichlorokvino) efektyvumą prieš COVID-19. Vaistą ėmėsi reklamuoti pats Amerikos prezidentas.[5] Tačiau darbą perskaitę kiti mokslininkai suabejojo naudotų duomenų apimtimi ir kokybe.[6] Lancet vėliau paskelbė straipsnį apie daug didesnės apimties tiriamąjį darbą, paneigiantį šiuos rezultatus. Jei straipsnis nesenas, o jame pateikiamos išvados būtų labai reikšmingos, iš skaitytojo tikimasi pamąstymo, ar autoriai paskelbė pakankamai įrodymų savo samprotavimams pagrįsti.[1]
Kadangi mokslininkai privalo nuolat minėti esamų mokslinių straipsnių turinį naujuose darbuose, moksliniai žurnalai tą neišvengiamai turi leisti. Todėl paprastai manoma, jog straipsnių turinį savais žodžiais perpasakoti kitame leidinyje ar enciklopedijoje visada legalu (kitokiai literatūrai tai kai kada gali ir nebūti teisinga). Praeityje dauguma mokslininkų paprašyti atsiųsdavo savo straipsnių kopijas paštu. Šiuo metu nemažai straipsnių pateikiami internete nemokamai.
Straipsnių vertė redaguoti
Skirtingų straipsnių vertė yra skirtinga. Straipsniams palyginti naudojamas duomenų bazių pagalba apskaičiuotas žurnalo citavimo indeksas (angl. impact factor). Didelis citavimo indeksas rodo, jog šiame žurnale spausdinamais darbais remiasi (cituoja juos naujuose straipsniuose) daugelis mokslininkų. Tokie žurnalai savo straipsniams kelia aukštesnius reikalavimus, ir savo darbą juose paskelbti sunkiau.
Straipsnių autoriai redaguoti
Šiu metu neįprasta rasti tik vieną autorių turintį straipsnį. Autorių tvarkai straipsnio antraštėje galioja tokios taisyklės:
- Pirmuoju rašomas daugiausia darbo į straipsnį įdėjęs autorius. Jei manoma, jog du ar daugiau mokslininkų dirbo maždaug po tiek pat, straipsnyje įrašoma standartinė pastaba apie lygų kelių pirmųjų autorių indėlį (angl. the authors contributed equally in this work).
- Paskutiniuoju įrašomas darbui vadovavęs mokslininkas (paprastai skyriaus ar įstaigos vadovas).
- Visų kitų mokslininkų indėlis proporcingai mažėja autorių sąrašo pabaigos kryptimi.
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 Carl Zimmer (2020). How You Should Read Coronavirus Studies, or Any Science Paper. The New Yorker Times. [1]
- ↑ PubMed užklausa apie COVID-19 [2]
- ↑ BioRxiv užklausa apie COVID-19 [3]
- ↑ Richard Van Noorden (2013). Open access: The true cost of science publishing. Nature, 495 (7442). [4]
- ↑ Michael Crowley, Katie Thomas and Maggie Haberman (2020). Ignoring Expert Opinion, Trump Again Promotes Use of Hydroxychloroquine. The New York times [5]
- ↑ Scott Sayare (2020). He Was a Science Star. Then He Promoted a Questionable Cure for Covid-19. The New York times [6]