Mikalojus Radvila Juodasis
| Mikalojus Radvila Juodasis lenk. Mikołaj Radziwiłł Czarny | |
|---|---|
| |
| Radvilos | |
| |
| Traby (herbas) | |
| Gimė | 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžius (dab. Baltarusija) |
| Mirė | 1565 m. gegužės 28 d. (50 metų) Lukiškės |
| Palaidotas (-a) | Dubingiai |
| Tėvas | Jonas Radvila I |
| Motina | Ona Kiškaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Radvilienė |
| Vaikai | Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis Elžbieta Radvilaitė Sofija Radvilaitė Ona Radvilaitė Jurgis Radvila Albertas Radvila Stanislovas Radvila II Kristina Radvilaitė |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas. |
 Vikiteka |
Mikalojus Radvila Juodasis |
Mikalojus Radvila Juodasis (lenk. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł Czarny, 1515 m. vasario 4 d. Nesvyžiuje –1565 m. gegužės 28 d. Lukiškėse) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, ir reformacijos veikėjas.
Biografija redaguoti
Nuo 1547 m. LDK kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės,[1] Jono Radvilos ir Onos Kiškaitės (Anna z Kiszków) sūnus. Olykos-Nesvyžiaus linijos pradininkas.
Šeima redaguoti
Žmona Elžbieta Šidlavietė Elżbieta Szydłowiecka, sūnūs Lietuvos didysis maršalka Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kardinolas, Krokuvos vyskupas ir Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila, Lietuvos dvaro maršalka, Lietuvos didysis maršalka Albertas Radvila, Lietuvos didysis maršalka, Žemaitijos seniūnas Stanislovas Radvila II.
Studijos ir karjera redaguoti
Vienas labiausiai apsišvietusių Lietuvos žmonių. Tarnavo karaliaus dvare Krokuvoje, kur vienas geriausių jo draugų buvo būsimasis karalius Žygimantas Augustas. Vėliau pasiekė, kad šio žmona taptų Stanislovo Goštauto našlė Barbora Radvilaitė ir tuo sustiprino Radvilų pozicijas karalystėje.
1544–1565 m. Lietuvos didysis maršalka, 1550–1565 m. Lietuvos didysis kancleris, 1551–1565 m. Vilniaus vaivada. Kartu su pusbroliu Mikalojumi Radvila Ruduoju tapo didžiausias pajamas gaunančiais ir turtingiausiais Lietuvos didikais.
1548 m. vedė Elžbietą Šidlavietę, kurios kraitis giminės turtus papildė visomis Šidlavos žemėmis Mazovijos vaivadijoje, atitekusiomis jai po Kristupo Šidlaviečio Krzysztof Szydłowiecki mirties 1542 m.
Valstybinė veikla redaguoti
Gynė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės integralumą ir politinį savarankiškumą tiek nuo Maskvos valstybės, valdomos Ivano IV, tiek nuo Lenkijos karalystės. 1544 m. Bresto seime reikalavo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis nuolat gyventų Lietuvoje. 1563–1564 m. Varšuvos seime vadovavo Lietuvos delegacijai, priešinosi unijai su Lenkija.
Nusipelnė prijungiant Livoniją prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Nuo 1561 m. LDK vietininkas Livonijoje.
Kalvinizmo šalininkas redaguoti
Nuo 1553 m. perėjo į kalvinų tikėjimą, tuo siekdamas Lietuvą atriboti nuo katalikiškos Lenkijos ir pravoslaviškos Rusijos įtakos. reformacijos šalininkas, susirašinėjo su Jonu Kalvinu. 1553 m. Vilniaus priemiestyje pastatydino evangelikų reformatų bažnyčią, globojo arijonus. 1555 m. įkūrė Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią vardu Unitas Lithuaniae. Breste įsteigė protestantų raštų spaustuvę, 1563 m. organizavo Biblijos vertimą į lenkų kalbą ir jos spausdinimą.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Mikalojus Radvila Juodasis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
Nuorodos redaguoti
Galerija redaguoti
|
|
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Jonas Jonavičius Zabžezinskis |
 1544–1565 m. |
Po to: Jonas Chodkevičius |
| Prieš tai: Jonas Hlebavičius |
 1550–1565 m. |
Po to: Mikalojus Radvila Rudasis |
| Prieš tai: Jonas Hlebavičius |
 1551–1565 m. |
Po to: Mikalojus Radvila Rudasis |
| Prieš tai: Jurgis Radvila I 1541-1553 m. nebuvo paskirtas |
 1553–1566 m. |
Po to: Grigalius Chodkevičius |
| Prieš tai: Jonas Radvila III |
1542–1565 m. |
Po to: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis |
| Prieš tai: Elžbieta Šydloveckaitė |
 1548–1565 m. |
Po to: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis |
| Pareigybės |
|---|