Miestų planavimas

Miestų planavimas (angl. urban planning) – sritis apimanti aglomeracijos, miesto, arba miestelio žemės panaudojimą, tirianti aspektus sietinus su socialinės aplinkos statyba bendruomenei, ar savivaldos vienetams.

Miesto planavimas. Honkongas

Aplinkos apsauga ir aplinkos išsaugojimas yra vieni svarbiausių miestų planavimo tikslų.

Celės

Vieni sėkmingiausiai suplanuotų miestų susideda iš dalių (arba celių). Pavyzdžiui, parkų, komercinės paskirties pastatų ir gyvenamųjų pastatų. Dažnai šias celes skiria gatvės. Paprastai kiekvienoje celėje yra unikalūs monumentai. Komercinės paskirties plotai ilgainiui tampa diversifikuoti.

Planavimas ir transportas

Taip pat labai svarbus veiksnys miestų planavime yra miestų transporto sistemų planavimas.

Tarp miesto apgyvendinimo tankumo ir keliavimo būdų juo egzistuoja gerai ištirtas ryšys.

Geros kokybės susisiekimas suteikia pagrindą tam tikrų miesto dalių vystymuisi. Vystymasis, peržengęs tam tikras apgyvendinimo ribas gali greitai perpildyti transportą.

Gerai planuojamuose miestuose, tose vietose, kur yra geras susisiekimas, gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra, siekiama pritraukti į tas vietas kuo daugiau gyventojų, ar darbuotojų. Geriausias pavyzdys – leidimai statyti aukštus pastatus tose vietose. Pavyzdžiui, leidimai statyti aukštus pastatus arti traukinių stočių, arba daugiajuosčių kelių ir leisti mažaaukštę statybą toliau.

Gyventojų tankiui apskaičiuoti naudojama keletas metodų. Dažnai naudojamas Pastatų aukštų ir ploto santykio metodas. Miesto rajonas, kuriame mažesnis nei 1,5 santykis, gali būti vertinamas, kaip retai užstatytas rajonas. Tuo tarpu, kur santykis viršija 5, galima vertinti, kaip itin tankiai apgyvendintą plotą.

Nuorodos

• Urbanistinis ir regioninis planavimas Archyvuota kopija 2013-09-15 iš Wayback Machine projekto. Atviro katalogo projekte