Miegamasis

Miegamasis – kambarys, esantis bute ar bet kuriame kitame būste, skirtas miegui ir poilsiui. Ši patalpa yra svarbi namų erdvė. Daugelyje šalių namus ar butą pirmiausia charakterizuoja miegamųjų skaičius. Miegamųjų hierarchija namuose dažnai atitinka šeimos hierarchiją: pagrindinis miegamasis skirtas šeimininkams, vaikų miegamasis – vaikams ir svečių miegamasis – atvykusiems svečiams. Turtinguose namuose yra tarnų miegamieji. Sutuoktiniai gali turėti ir bendrus, ir atskirus miegamuosius.

Šiuolaikinis miegamasis (Australija)

Baldai ir kiti daiktai miegamajame labai skiriasi, priklausomai nuo skonio, vietinių tradicijų ir asmens socialinės bei ekonominės padėties. Pagrindinis miegamojo akcentas yra lova, kuri labiausiai priimtina Vakarų šalyse. Japonijoje ją atstoja tradicinis futonas. Kartais viename miegamajame yra kelios lovos. Dažnai miegamajame taip pat yra spintos, naktiniai staleliai, komodos, veidrodžiai, kiliminė danga. Ant naktinio stalelio pastatoma maža lempa, žadintuvas. Miegamojo baldai dažnai gaminami iš medžio dėl šios medžiagos ekologiškumo ir ilgaamžiškumo.

Istorija

Didesniuose Viktorijos laikų namuose buvo įprasta, kad iš miegamojo būdavo patenkama į šeimininkės buduarą ir šeimininko drabužinę. Namuose, kuriuose gyveno tarnai, jiems dažnai būdavo skiriami miegamieji, įrengti mansardose, palėpėse.

XIV a. žemesniosios klasės atstovai miegojo ant čiužinių, prikimštų šieno ir šiaudų. XVI a. tarp galinčių įpirkti pradėjo populiarėti plunksnomis kimšti čiužiniai. Paprastam žmogui sekėsi gerai, jei po septynerių santuokos metų jis galėjo nusipirkti čiužinį. XVIII a. vis dažniau naudota medvilnė ir vilna. Pirmasis spyruoklinis matracas buvo sukurtas tik 1871 m. Anksčiau, prieš šiuolaikinę buitinę santechniką ir vonios kambarius būstuose, miegamajame buvo įprasta praustuvė asmeninei higienai ar naktipuodis, laikomas po lova.