Michailas Aleksandrovičius Tveriškis
| Michailas Aleksandrovičius Tveriškis | |
|---|---|
| |
| Riurikaičiai | |
| Gimė | 1333 m. Pskovas |
| Mirė | 1399 m. rugpjūčio 26 d. (~66 metai) Tverė |
| Tėvas | Aleksandras Michailovičius |
| Motina | Anastasija |
| Sutuoktinis (-ė) | Jevdokija Konstantinovna |
| Vaikai | Aleksandras Fiodoras Ivanas Borisas Vasilijus |
| Vladimiro kunigaikštis | |
| Valdė | 1371-1375 m. |
| Pirmtakas | Dmitrijus Donietis |
| Įpėdinis | Dmitrijus Donietis |
| 9-asis Tverės kunigaikštis | |
| Valdė | 1368-1399 m. |
| Pirmtakas | Vasilijus Michailovičius Tveriškis |
| Įpėdinis | Ivanas Michailovičius Tveriškis |
Michailas Aleksandrovičius Tveriškis (rus. Михаил Александрович, 1333 m. Pskovas – 1399 m. rugpjūčio 26 d. Tverė) – didysis Tverės kunigaikštis 1368–1399 m.
Biografija redaguoti
Varžėsi su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dmitrijumi Doniečiu dėl valdžios Rusioje. Rėmėsi sąjunga su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdu, kuris 1350 m. vedė jo seserį Julijoną. Triskart bėgo į Lietuvą, 1368 m., 1370 m. ir 1372 m. su Algirdu surengė žygius į Maskvą, bet jos neužėmė. 1370 m., 1371 m. ir 1375 m. iš Aukso ordos chano gavo jarlyką būti Rusios nominaliu siuzerenu – Vladimiro didžiuoju kunigaikščiu. 1375 m. priverstas pripažinti Dmitrijaus Doniečio viršenybę, atsisakė pretenzijų į Vladimiro didžiojo kunigaikščio sostą.[1]
Kanonizuotas, senovės rusų biografinių apysakų herojus.
Šeima ir vaikai redaguoti
Žmona: Jevdokija (?-1404), kunigaikščio Konstantino Vasiljevičiaus duktė.
Vaikai:
- Aleksandras (.. 1357)
- Ivanas Michailovičius (1357/1358 – 1425), Tverės didysis kunigaikštis nuo 1399
- Aleksandras Michailovičius (m. 1389), Kašino kunigaikštis nuo 1382
- Borisas Michailovičius (1362–1395), Kašino ir Ksniatino kunigaikštis nuo 1389
- Vasilijus Michailovičius (1364–1426), Kašino ir Ksniatino kunigaikštis nuo 1395
- Fiodoras Michailovičius (m. 1410), Mikulinsko kunigaikštis nuo 1399
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Michailas Aleksandrovičius Tveriškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 21 psl.
Literatūra redaguoti
- Карамзин Н. М. История государства Российского. Том IV, глава VIII.
- Janet Martin. Medieval Russia 980–1584 (Cambridge: Cambridge University Press, 1995), 176.