Miškinis lendrūnas
| Calamagrostis arundinacea |
|---|
 Miškinis lendrūnas (Calamagrostis arundinacea) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Calamagrostis arundinacea (L.) Roth |
Miškinis lendrūnas (Calamagrostis arundinacea) – miglinių (Poaceae) šeimos lendrūnų (Calamagrostis) genties augalas. Savaime paplitęs vidutinių platumų Eurazijoje, taip pat ir Lietuvoje.
Ekologija redaguoti
Auga šilagiriuose, sausagiriuose ir žaliagiriuose, retesniuose miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse, kirtimuose. Mėgsta nekarbonatinius, derlingus dirvožemius.
Augalas – miškų piktžolė. Stelbia miško kultūras, dideli sąžalynai trukdo atželti medelynams.
Biologija redaguoti
Tai daugiametis, 60-120 cm aukščio žolinis augalas. Sudaro tankius, stambius kerus. Stiebas lygus. Lapai linijiški, gana siauri, šiurkštūs. Makštys plikos, kartais plaukuotos. Liežuvėlis 2 mm ilgio, suskilęs. Lapalakštis 4-7 mm pločio, jo pagrindo kampai plaukuoti, viršutinė pusė plaukuota, apatinė – blizgi.
Miškinio lendrūno šluotelė siaura, iki 25 cm ilgio, jos šakelės, kaip ir stiebas prie žiedyno, šiurkščios. Varputės vienažiedės, 5–6 mm ilgio, gelsvai ar violetiškai žalsvos. Žiedažvyniai su ilgais laužtiniais akuotais.
Žydi birželio ir liepos mėnesiais. Vaisius – grūdas. Dauginasi vegetatyviškai šakniastiebiais ir sėklomis.
Savybės redaguoti
Pašarinė miškinio lendrūno vertė menka, nes dar nežydintis jau būna kietas ir šiurkštus. Yra išvesta dekoratyvinių hibridų.
-
Žiedynai -
-
Augalas Lenkijoje
Nuorodos redaguoti
- Miškinio lendrūno mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org Archyvuota kopija 2020-04-25 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Miškinio lendrūno porūšiai, varietetai ir formos per tropicos.org (anglų k.)
Literatūra redaguoti
- Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 102 p.
- Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 256–257 p. ISBN 5-417-00831-1