Miškatundrė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Miškatundrė – subarktinėje klimato juostoje plytinti gamtinė sritis. Tai tarpinė zona tarp bemiškės tundros ir spygliuočių miškų. Būdingi kreivi retmiškiai (daugiausia auga upių slėniuose), besikaitaliojantys su krūmynais ir bemiškiais plotais. Šiaurės Amerikoje miškatundrės juosta 30-300 km pločio, Eurazijoje driekiasi nuo Kolos pusiasalio iki Indigirkos baseino, o toliau rytuose – fragmentiškai. Nepaisant negausaus kritulių kiekio (200–350 mm) miškatundrėje būdinga didelė paviršiaus drėgmė, daug ežerų ir pelkių.

Miškatundrė Norilsko apylinkėse

Liepą vidutinė temperatūra siekia 10-12 °C, sausį priklausomai nuo jūrinio klimato įtakos – nuo -10 °C iki -40 °C. Išplitęs amžinas įšalas. Dirvožemiai durpiniai-glėjiniai, pelkiniai-glėjiniai, miškingesniuose plotuose – glėjiniai pilkžemiai.

Miškatundrės juosta eina platuminė miškų riba, todėl joje auga patys atspariausi rūsčiam klimatui medžiai. Šiaurės Amerikos miškatundrėse būdingi beržai keružiai, arktiniai karklai, juodosios ir baltosios eglės, vakaruose – balzaminiai kėniai. Kolos pusiasalyje paplitę karpotieji beržai, toliau iki Uralo – paprastosios eglės. Sibiro miškatundrėse auga eglės, sibiriniai maumedžiai, už Putorano plynaukštės – daūriniai maumedžiai, beržai keružiai, Kajandero maumedžiai, alksniai, o pačiuose rytuose – žemosios pušys.

Miškatundrėje būdingi tiek taigos, tiek tundros gyvūnai. Todėl čia gausu įvairių paukščių, šiaurės elnių, lemingų, tačiau miškinguose plotuose galima sutikti stambiųjų taigos žinduolių.