Mesenija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis – apie istorinį Graikijos regioną. Apie dabartinį administracinį vienetą žiūrėkite Mesenės nomas

Graikijos istorinis regionas: Mesenija (Μεσσηνία)
Šalis	Graikija (Mesenė)
Tautos	Dorėnai
Miestai	Steniklaras, Mesenė

Mesenija (gr. Μεσσηνία) – istorinė Graikijos sritis Peloponeso pusiasalio pietvakarinėje dalyje. Dabar egzistuoja to paties pavadinimo Mesenės nomas, kurio teritorija iš dalies atitinka senąją Meseniją.

Geografija

Mesenija yra lygumų sritis Peloponeso pietvakariuose, ir jos branduolys buvo Pamiso upės baseine. Tai – derlingas žemdirbystės ir gyvulininkystės kraštas.

Mesenija šiaurėje ribojosi su Elide, su kuria riba buvo Nedos upė. Nuo Arkadijos šiaurės rytuose irgi skyrė kalnai. Iš rytų Meseniją uždarė Taigeto kalnai, kurie skyrė nuo Lakonijos.

Istorija

VIII-IV a. pr. m. e. Spartos kontroliuotos teritorijos

Spėjama, kad II tūkst. pr. m. e. Mesenijos regionas buvo apgyvendintas eoliečių, ir valdomas iš Pylo miesto. Homeras mini jo karalių Nestorą. Legendinės dorėnų invazijos metu Mesenijos karaliumi tapo Kresfontas, kuris jos sostine padarė Steniklarą.

Derlinga Mesenija buvo labai trokštamas regionas kaimyninei Lakonijai (Spartai), kuri VIII a. pr. m. e. pradėjo karą su Mesenija (743–724 m. pr. m. e.). Nepaisant Mesenijos karalių Euphaes ir Aristodemo priešinimosi, Spartos karalius Alkmenes užkariavo šalį, o meseniečius pavertė helotais.

685–668 m. pr. m. e. Meseniečiai, vadovaujami Aristomenes, sukėlė helotų sukilimą ir pradėjo Antrąjį Mesenijos karą su Sparta. Mesenija jį vėl pralaimėjo. Dar vienas sukilimas įvyko 464 m. pr. m. e., irgi baigęsis pralaimėjimu. Tuo metu daugybė iš Mesenijos pabėgusių meseniečių buvo apgyvendinti Ozalijos Lokridėje.

371 m. pr. m. e., kuomet Sparta praleimėjo Tėbų generolui Epaminondui, šis išlaisvino Mesenijos regioną iš Spartos valdžios. 369 m. pr. m. e. buvo įkurta naujoji Mesenijos sostinė Mesenė. Nepaisant visų pajėgų, Mesenija niekuomet neįgijo tikros valdžios, todėl buvo priverstas visada palaikyti stipresniųjų pusę. Iš pradžių ji rėmė Makedoniją, vėliau – Achajų lygą.

146 m. pr. m. e. Mesenija, kaip ir kitos graikų valstybėlės, atiteko Romos imperijai, vėliau čia valdė Bizantijos imperija, bet Mesenija išliko kaip atskiras teritorinis vienetas. XV a. užkariauta Osmanų. 1821 m. Mesenija tapo nepriklausomos Graikijos dalimi.