Medičių koplyčios

Medičių koplyčios (it. Cappelle medicee) – muziejus Florencijoje, apimantis Šv. Lauryno bazilikos Princų koplyčią ir Naująją zakristiją.

Princų koplyčia

Istorija redaguoti

Medičių giminės ryšiai ir rėmimas, susiję su Šv. Lauryno bažnyčia, žinomi nuo XIV a. pabaigos. Bankininkas Džovanis di Bičis Medičis buvo palaidotas su žmona XV a. pradžioje Bruneleskio projektuotoje Senojoje zakristijoje. XVI a. pradžioje įtakingos Florencijos Medičių giminės atstovai, popiežius Leonas X ir Džulijus Medičis (būsimasis popiežius Klemensas VII), nusprendė pradėti dedikuoto giminei mauzoliejaus statybas. 1520 m. prasidėjo Naujosios zakristijos statybos, kurioms vadovavo Mikelandželas. Joje Mikelandželas turėjo sukurti kapus 4 Medičių giminės nariams: Lorencui Medičiui Puikiajam, jo broliui Džuljanui, Lorencui, Urbino hercogui, ir Džuljanui, Nemuro hercogui. Po 1534 m. Mikelandželui išvykus į Romą buvo sukurti tik 2 kapai, nelabai garsiems Urbino ir Nemuro hercogams. Be šių kapų koplyčioje yra Mikelandželo nebaigta Madonos su Kūdikiu statula, bei Šv. Kozmės ir Šv. Damiano statulos, kurias atliko Mikelandželo mokiniai Montorsoli ir Baccio da Montelupo atitinkamai.

Nuo 1604 iki 1644 m. vyko Princų koplyčios statybos, kurioms vadovavo architektas Matteo Nigetti, daugiausia remdamasis hercogo brolio Džuljano de Medičio, kuris buvo architektas mėgėjas, eskizais. Princų koplyčios kupolas buvo projektuotas Bernardo Buontalenti ir baigtas tik XX a. Vidinio koplyčios interjero dekoras, kuriame gausu pusbrangiųjų akmenų ir marmuro, buvo baigtas XIX a. pradžioje, kai Medičių giminė jau buvo išmirusi ir Florenciją valdė lotaringiečiai. Princų koplyčia yra skirta Medičiams – Toskanos didiesiems hercogams, palaidoti. Viso šeši hercogai palaidoti koplyčioje. Koplyčios kriptoje yra vieno garsiausių Medičių narių Kozimo Medičio Senojo kapo sarkofagas, kurį XV a. sukūrė Andrea del Verokjas. Medičių koplyčių muziejus visų pirma vertinamas dėl Mikelandželo skulptūros ir architektūros, kurie yra ryškūs manieristinio meno pavyzdžiai.

Vaizdai redaguoti

Nuorodos redaguoti