Medžio apdirbimo pramonė

Medžio apdirbimo pramonė – miško pramonės šaka. Apima lentpjūves, standartinių namų, statybinių stalių dirbinių (faneros, medinės taros, degtukų, baldų) ir kitas medienos dirbinių įmones; ūkio šaka, apimanti medienos produkcijos paruošimą, gamybą bei realizavimą. Produkcija – pjautinė mediena (lentos, tašai, pabėgiai), klijuotinė fanera, drožlių plokštės, sporto inventorius, medienos plastikai (delta mediena, lignostonas). Ypač daug medienos žaliavos reikia popieriaus produkcijos gamybai. Nuo medienos pramonės priklauso baldų pramonė. Pagrindiniai medienos pramonės sektoriai yra medienos perdirbimas, popieriaus pramonė ir baldų gamyba.

Medžių rąstai

Didžiausia medienos pramonės paroda Baltijos šalyse – „Medžio apdirbimas. Technologijos. Įranga. Įrankiai“ – vyksta Rygoje (Latvija). 2011 metų parodoje savo gaminius pristatė apie 70 kompanijų, iš jų 13 iš užsienio: Lietuvos, Estijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Ispanijos, Baltarusijos, Rusijos ir Šveicarijos. Parodą aplankė 15 376 lankytojai. Bendras ekspozicinis parodos plotas – 8800 m².[1]

Lietuva redaguoti

XVI a. pradėta statyti vandens lentpjūves. 1759 metais Klaipėdoje pastatyta vėjo lentpjūvė. 1900 metais Lietuvoje veikė daugiau nei 110 įmonių su 3500 darbininkų medžio apdirbimo pramonėje. 1939 Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto) veikė 1508 įmonės.[2]

Lietuvos medžio apdirbimo pramonė yra Lietuvos miškų ūkio, medienos pramonės ir susijusių pramonės šakų komplekso dalis. Lietuvos medienos pramonė sukuria apie 2 proc. pramonės pridėtinės vertės ir 13 proc. visos pramonės darbo vietų. Eksportas sudaro 55 proc. parduodamos pramonės produkcijos. Medienos žaliavos ir jų perdirbimo produktai daug metų buvo yra svarbi Lietuvos eksporto prekė.[3]

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti